„Šiai dienai Lietuvoje esame identifikavę virš 6 tūkst. objektų, kurie gali būti tinkami priedangoms ir tam gali būti panaudoti“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė viceministras.

Jis taip pat teigė, kad šiuo metu 24 savivaldybės yra pasiekusios reikiamą priedangų skaičių, dar 27 yra „per viduriuką“.

Vidaus reikalų ministerija yra iškėlusi tikslą, kad šalies rajonų savivaldybėse priedangose apsaugą pavojaus atveju gautų 40 proc. gyventojų, miestuose – 60 proc., o bendras šalies vidurkis siektų – 50 procentų.

„Tačiau dar devynios savivaldybės visgi nepasiekė net vidurkio to reikalavimo“, – kalbėjo V. Dmitrijevas.

Kaip anksčiau yra sakiusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, kitąmet priedangų rengimui ir sutvarkymui planuojama skirti 12 mln. eurų.

Iki 2030 metų iš viso tam planuojama skirti 77 mln. eurų, o nuo lapkričio savivaldybės galėjo teikti paraiškas finansavimui, skirtam priedangų įrengimui ir modernizavimui.

Anot viceministro, šiuo metu vyksta paruošiamasis etapas teikti minėtas paraiškas, gruodžio viduryje dėl to planuojamas konsultacinis pasitarimas su šalies savivaldybėmis.

Ukmergės rajono meras Darius Varnas teigė, kad jo savivaldybė yra viršijusi ministerijos keliamus reikalavimus.

„Mes apskritai kolektyvinės apsaugos statinių turime 21 (...), priedangų turime 138 visame rajone“, – sakė meras.

Anot jo, atsižvelgiant į Ukmergės rajono gyventojų skaičių, savivaldybė turėtų sudaryti sąlygas priedangose pasislėpti per 13 tūkst. gyventojų. D. Varno teigimu, jo vadovaujama savivaldybė pasiruošusi paslėpti daugiau nei 29 tūkst. žmonių.

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos patarėjas, atliekantis savivaldybės parengties pareigūno funkcijas Justas Laurinavičius sakė, kad mieste esančiose priedangose galėtų pasislėpti 12 proc. gyventojų.

„Tačiau mes esame išnaudoję visas galimybes, kur yra savivaldybei ar valstybei priklausantis turtas, kad galėtume įtraukti patalpas, statinius į priedangų sąrašą“, – kalbėjo jis.

„O su daugiabučių namų rūsiais yra visai kita problema. Kai kurie gyventojai nenori, kad jų daugiabučio namo rūsys būtų įtrauktas į priedangų sąrašą“, – pridūrė J. Laurinavičius.

Anot jo, siekiant paskatinti priedangų plėtrą, Panevėžyje buvo organizuojamas konkursas. Daugiabučio gyventojams rūsiuose įsirengus patalpas taip, kad jos atitiktų priedangų reikalavimus, buvo galima pretenduoti į 5 tūkst. eurų siekiančią premiją.

J. Laurinavičiaus teigimu, dėl organizuoto konkurso mieste atsirado trys papildomos priedangos.

Jis taip pat sakė, kad daugiabučių namų gyventojai priešinasi priedangoms, nes nenori, jog jų namo adresas būtų viešai prieinamas.

„Kai kurie traktavo taip, kad kodėl mūsų priedanga, jeigu čia yra mūsų nuosavybė, įtraukiama į priedangų sąrašą ir viešai yra skelbiamos to pastato koordinatės“, – kalbėjo savivaldybės atstovas.

Seimas liepos viduryje pritarė Vidaus reikalų ministerijos inicijuotai Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programai – joje numatyta naujų priedangų, perspėjimo sistemų įrengimas, specialios mobiliosios programėlės sukūrimas, jai įgyvendinti numatytas 285 mln. eurų finansavimas.