Buvęs valstybės vadovas, europarlamentaras Vytautas Landsbergis sako, kad įvestas laikinas draudimas per rusišką Pirmąjį Baltijos kanalą transliuoti Rusijoje sukurtas laidas yra sprendimas ne dėl informacijos laisvės, o dėl "ardomosios veiklos laisvės".

Politikas sakė manantis, kad ribojimus sukritikavusi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovė turbūt nėra susipažinusi su 1991 metų Sausio 13-osios sovietų agresija, kurią bandyta neigti melagingoje propagandinėje laidoje.

"Įsivaizduoju, kad ta atstovė turbūt mažai ką žino, o pasiduoda dienos įtakai. Koks nors paleckiukas ar kiti paleckiukai parašo skundą, ir iš karto skuba reaguoti, priima už tikrą pinigą", - BNS sakė V.Landsbergis.

"Žinoma, galima pateikti kaip patį faktą - štai, uždarė televizijos kanalą arba neleidžia transliuoti. Bet ko transliuoti? Sprendimas yra ne dėl informacijos laisvės, o sprendimas dėl ardomosios veiklos laisvės. Tie, kurie sutapatina ardomąją veiklą ir informaciją, tie gudriai veikia. Bet mes turbūt turime protą, ir šį kartą Lietuva pasielgė protingai ir nuosekliai", - teigė Europos Parlamento narys.

Teismas pirmadienį trims mėnesiams sustabdė kai kurių rusų kalba transliuojančio Pirmojo Baltijos kanalo dalies programų retransliavimą Lietuvoje. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos siūlymu, per kanalą negalės būti rodomos Rusijoje ir kitose ne Europos Sąjungos (ES) šalyse sukurtos laidos.

Radijo ir televizijos komisija sprendimą priėmė po to, kai per PBK parodyta melaginga propagandinė laida apie Sausio 13-ąją.

Anot komisijos, laidoje buvo paskleista neapykantą kurstanti ir tikrovės neatitinkanti informacija, tyčiojamasi iš Lietuvos žmonių ir niekinamas kovotojų už Lietuvos laisvę atminimas.

Po laidos vienas iš kabelinės televizijos operatorių "Cgates" sustabdė PBK retransliavimą. Praėjusį penktadienį atsistatydino Pirmąjį Baltijos kanalą valdančio holdingo vadovė Lietuvoje Jolanta Butkevičienė.

Melagingi faktai apie 1991 metų sausį įvykdytą sovietų agresiją paskelbti spalio 4 dienos propagandinėje laidoje "Žmogus ir įstatymas". Laidoje buvo interviu su Vilniaus televizijos bokštą šturmavusios grupės "Alfa" tuometiniu vadu Michailu Golovatovu ir kitais pašnekovais, kurie neigė buvus kariškių ataką.

1991-ųjų sausio 13-ąją sovietų kariuomenei šturmuojant televizijos bokštą žuvo 13 Lietuvos laisvės gynėjų, tarp jų viena mergina - Loreta Asanavičiūtė, kuri pateko po tanko vikšrais ir mirė ligoninėje. Į medicinos įstaigas kreipėsi 580 nukentėjusiųjų.

Po minėtos laidos vienas iš kabelinės televizijos operatorių "Cgates" sustabdė Pirmojo Baltijos kanalo retransliavimą.

ESBO atstovė žiniasklaidai Dunja Mijatovič paragino peržiūrėti siūlomus ribojimus, esą jie menkina žiniasklaidos pliuralizmą.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija savo ruožtu atsakė, kad "žiniasklaidos laisvės negalima sieti su tikslingomis pastangomis menkinti žuvusiųjų  už Lietuvos laisvę atminimą bei neigti tautos istorinę atmintį".