„Migrantų grąžinimas į kilmės šalis yra sudėtingas ir ilgas procesas. Vieno migranto išlaikymas Lietuvai per metus kainuoja 11 tūkst. eurų – tai yra išties didelė našta valstybei. Ieškome būdų, kaip paskatinti savanorišką grįžimą ir tikimės, jog didesnė išmoka padidins išvykimą pasirinkusiųjų skaičių“, – pranešime cituojama A. Bilotaitė.

Ministerijos teigimu, šių išmokų didžioji dalis bus finansuojama iš Europos Komisijos Lietuvai suteiktos paramos migracijos krizės valdymui.

Anot VRM, Migracijos departamentas baigė nagrinėti neteisėtai į Lietuvą iš Baltarusijos patekusių migrantų prieglobsčio prašymus, kuriuos užregistravo vasarą ir rugsėjį dirbusios mobiliosios komandos.

Iš 3272 prašymų prieglobstis suteiktas 54 užsieniečiams – kitų laukia išsiuntimas į kilmės šalis. Prieglobstis suteiktas Sirijos, Jemeno, Irako, Eritrėjos, Afganistano piliečiams. Jie gaus leidimus gyventi Lietuvoje ir pradės dalyvauti integracijos programoje.

Vieno migranto išlaikymas Lietuvai per metus kainuoja 11 tūkst. eurų – tai yra išties didelė našta valstybei.

Teismui apskųsta apie 610 Migracijos departamento sprendimų nesuteikti prieglobsčio. Teismas iki šiol nepatenkino nė vieno migrantų skundo – 86 bylose skundas atmestas, dar 48 bylose paliktas nenagrinėtu.

A. Bilotaitės teigimu, tai patvirtina, jog „dauguma į Lietuvą atvykusių migrantų nėra tikrieji prieglobsčio prašytojai ir Migracijos departamento sprendimai nesuteikti prieglobsčio yra pagrįsti“.

Kaip nurodo ministerija, sprendimas dėl tūkstančio eurų paramos galios iki kitų metų sausio 20-osios ir bus taikomas tik šiuo metu Lietuvoje esantiems migrantams.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba savanoriškai grįžtantiems migrantams iki šiol teikė 300 eurų finansinę paramą bei parūpindavo kelionės bilietus.

Iš Lietuvos jau išsiųsti 400 neteisėti migrantai, 345 iš jų – savanoriškai.

Į Lietuvą šiemet per sieną su Baltarusija pateko daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų. Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.

Išnagrinėti visi vasarą gauti migrantų prieglobsčio prašymai

Migracijos departamento direktorės Evelinos Gudzinskaitės teigimu, išnagrinėtos visos vasarą gautos nelegalių migrantų prieglobsčio prašymų bylos. Migracijos departamento duomenimis, iš 3176 bylų prieglobstis buvo suteiktas 54 asmenims, o daugiau kaip 600 asmenų, sulaukusių neigiamo atsakymo, kreipėsi į teismą.

„Visas vasaros srautas jau baigtas nagrinėti. Dabar liko apie šimtas bylų, pateiktų jau spalį ir lapkritį iš tų žmonių, kurie nebuvo užregistruoti, kai dirbo mobilios komandos vasarą”, – Eltai trečiadienį teigė E. Gudzinskaitė.

Migracijos departamento direktorės teigimu, pastaruoju metu buvo nagrinėjamos sudėtingiausios bylos, todėl teigiamų atsakymų sulaukė daugiau asmenų nei anksčiau. Anot E. Gudzinskaitės, priežastys išliko tos pačios: prieglobstis suteiktas migrantams, atvykusiems iš šalių, kuriose asmuo yra politiškai persekiojamas dėl savo įsitikinimų, asmenims, kurie yra verčiami kilmės šalyse eiti į karo tarnybą ir atlikti karo nusikaltimus arba tarnybą, prilygstančią vergovei. Prašymas suteikiamas ir tokiu atveju, jei žmogus bėga nuo Talibano režimo Afganistane.

E. Gudzinskaitės teigimu, pagrindinės prieglobstį gavusių asmenų kilmės šalys – Sirija, Eritrėja, Afganistanas.Teigiamo atsakymo sulaukė ir keli migrantai iš Irako, Jemeno ir vienas iš Libano.

Migracijos departamento direktorė teigia, kad didelė dalis asmenų kreipėsi į teismą dėl neigiamų atsakymų.

Pastaruoju metu stebime tam tikrą prašymų grįžti į kilmės šalis pagausėjimą. Turbūt dingsta viltis, kad bus suteiktas teigiamas sprendimas.

„Apie 610 sprendimų pasiekė teismą. Teoriškai sprendimas gali keistis, jeigu pateiks papildomų įrodymų, kurių anksčiau nebuvo pateikę. Gali būti ir taip, kad teismas nustatys esminius departamento sprendimo trūkumus“, – kalbėjo E. Gudzinskaitė.

Be to, Migracijos departamento direktorė priduria, kad atsiranda vis daugiau norinčių sugrįžti į kilmės šalis. Pasak E. Gudzinskaitės, pagrindinė tokių prašymų priežastis – prarasta viltis gauti prieglobstį ir laisvai judėti šalyje.

„Pastaruoju metu stebime tam tikrą prašymų grįžti į kilmės šalis pagausėjimą. Turbūt dingsta viltis, kad bus suteiktas teigiamas sprendimas. Asmenys iki paskutinės minutės vis dar tikėjo, kad gaus prieglobstį, o dabar, kai sprendimai nesuteikti prieglobsčio jau priimti ir jie jau gana ilgai gyvena centruose, atsiranda noras grįžti“, – teigė E. Gudzinskaitė.

„Nelabai yra vilties, kad jiems bus leista laisvai judėti ir pasibaigus šešiems mėnesiams, jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipsis pratęsti laisvės apribojimą, jie vis tiek negalės išlįsti iš apgyvendinimo centrų. Tai tikriausiai asmenys pasvėrė visus „už“ ir „prieš“ ir nusprendė grįžti namo savo noru“, – kalbėjo E. Gudzinskaitė.

ELTA primena, kad nuo rugpjūčio pradžios, kai pasieniečiai įgijo teisę neįsileisti draudžiamose vietose iš Baltarusijos einančių užsieniečių, jų į Lietuvą nepateko 7653 (vidurnakčio iš sekmadienio į pirmadienį duomenys).