Vyriškumo atributai

Vyrus džiugina barzdos

Ilgi plaukai, vešli barzda – vyrų išvaizdos detalės, puikiai išreiškiančios jų gyvenimo būdą, stilių ir net charakterį. Ilgaplaukiai, kurių nėra labai daug, iki šiolei vis dar siejami su nelabai rimtais, ne itin tvarkingais žmonėmis, dažnai tapatinami su menininkais. Tuo tarpu barzdoti, atvirkščiai, daugumai sudaro rimtų, solidžių vyrų įvaizdį. Psichologai tikina, jog spręsti apie žmogų pagal barzdą ar ilgus plaukus – tai stereotipas, kuris skatina susidaryti išankstinę, dažnai neteisingą nuomonę. „Klaipėdos“ pakalbinti vyrai patvirtina, jog spalvingų ilgaplaukių asmenybių yra ir tarp verslininkų, o vešlios barzdos suteikia ne tik šilumą, bet ir populiarumą.

Bijo „nužiūrėjimo“

Ilgus plaukus nešioja žymusis Holivudo kovotojas Styvenas Sygalas, „kasos“ – neatskiriama lietuvių dainininko Česlovo Gabalio įvaizdžio dalis, klaipėdietis menininkas Romas Klimavičius jau daugybę metų nesiskiria su ilga, pakaušyje supinta kasyte. Plaukus augina Virgilijus Bizauskas, Liudvikas Natalevičius, kiti Klaipėdos menuomenės atstovai.

Jeigu tik auga, labiau už ilgus plaukus rimti vyrai vertina barzdą: ar ji būtų ruda kaip klaipėdiečio politiko Artūro Šulco, ar rubensiška su sidabrinės lapės pėdsakais – kaip architekto Adomo Skiezgelo. Daugybę metų barzdą auginantis žymus klaipėdietis aktorius Vytautas Paukštė kartą barzdą paaukojo dėl Napoleono vaidmens. „Ilgai atsikalbinėjau. Buvo taip nejauku nuogu veidu. Lyg būčiau be kelnių“,- sakė jis.

Apie barzdas vyrai pasakoja mieliau negu apie ilgus plaukus. Kai kurie ilgus plaukus puoselėjantys stipriosios lyties atstovai griežtai atsisakė fotografuotis, teigdami, jog...bijo būti „nužiūrėti“.

Tarp jaunų vyrukų ilgi plaukai labiau populiarūs negu tarp vyresniojo amžiaus. Galbūt čia „kaltas“ ir protokolas, pagal kurio reikalavimus vyras turi nešioti trumpą šukuoseną. Pasak grožio ir stiliaus namų vadovės Viktorijos Vaišvilaitės-Skirutienės, ilgi plaukai labai išskiria vyrą iš aplinkos. Jie turi būti tvarkingi, sušukuoti ir būtinai surišti į kaselę. Laisvesnėje aplinkoje galima juos nešioti ir palaidus. Pagal protokolą vyras turi būti ir tvarkingai nusiskutęs, tačiau nemažai atsakingas pareigas užimančių vyrų nebijo auginti barzdas.

Nereikia gremžti

Klaipėdietis politikas Šarūnas Jagminas barzdą auginti pradėjo 1976 metais, grįžęs iš kariuomenės. Dar anksčiau turėjo ir ilgus plaukus. „Barzda – tai komfortas“,- šypsosi ponas Šarūnas, prieš kelerius metus pabandęs nusiskusti ir tą pačią dieną vėl pradėjęs auginti barzdą. Be barzdos teigia pasijutęs šlykščiai ir nejaukiai.

Pasak Š.Jagmino, nešiojančiam barzdą vyrui nereikia kiekvieną rytą gremžti odos peiliukais ir tepti ją visokiais losjonais. 10 metų Š.Jagminas vaikšto pas tą pačią kirpėją, kuri, patrumpinusi plaukus, apkarpo ir barzdą. Apšarmojusi barzda politikui šiek tiek trukdo žvejoti žiemą ant ledo. O apskritai žiemą barzda vyrą tik šildo. Ir žmonai Reginai barzdotas vyras patinka - atrodo solidžiau.

Suteikė populiarumo

Žemaitijos aludaris, Telšių miesto tarybos narys Antanas Kontrimas įspūdingo ilgio ir ne visai tradicinės išvaizdos barzdą augina jau 28 metai. Per tą laiką ją buvo nusiskutęs vieną kartą, bet blogai pasijutęs, kitą dieną vėl ėmė auginti ir daugiau su savo didžiausiu turtu taip neapdairiai nesielgė. „Jeigu Dievas sutvėrė barzdą, ji turi augti“,- „Klaipėdą“ tikino žemaitis, pastebėdamas ir praktines ilgos barzdos puses: nereikia nei šaliko žiemą, nei „šlipso“ iškilmingomis progomis.

Pono Antano barzdos rekordas – 32 cm. Barzda jam atnešė ir nemažai šlovės. Net tris kartus jis pateko į Gineso rekordų knygą. A.Kontrimas neapsiriboja tik barzdos auginimu, jis ją „įdarbino“. Su barzda A.Kontrimas kilnojo alaus statinę, traukė karinį džipą ir lėktuvą. A.Kontrimas barzda 11 metrų patraukė net 3 tonų krovinį.

Žmonės ilgabarzdį žemaitį dažnai atpažįsta parduotuvėje, gatvėje. A.Kontrimas neabejoja, kad netradicinė barzda ir su ja atliekami triukai suteikė nemažai populiarumo.

Patinka dukrai

Septynerius metus ilgus plaukus nešiojantis Soteras šiek tiek panašus į menininką, tačiau darbuojasi sporto ir turizmo verslo srityje. Nors, prisipažįsta, jog menui išties neabejingas. Ilgi, šiek tiek garbanoti plaukai šiam vyrui ir stilius, įvaizdžio dalis, ir patogumas.

Dažniausiai Soteras plaukus riša į kaselę. Kai užsiaugina ilgesnius, iki pečių, išleidęs sutepa žele ar vašku. Žmona į ilgaplaukį vyrą žiūri tolerantiškai. Tačiau labiausiai tėčio ilgi plaukai patinka šešiametei dukrelei Urtei – jos paprašytas Soteras visada išleidžia „kasas“.

Ar ilgi plaukai nėra būdas išsiskirti iš minios? Pašnekovas patikino, jog tikrai nemėgsta būti dėmesio centre, tačiau pilka mase jam taip pat neįdomu.

Paaukojo reklamai

Mediko išsilavinimą turinčiam klaipėdiečiui verslininkui, vienam šokių kolektyvo „Tina dance“ vadovų Alvydui prieš savaitę teko paaukoti savo ilgus plaukus dėl pasiūlymo filmuotis vieno banko reklamoje. Tačiau paskutinę akimirką reklamos užsakovai pasirinko kitą žmogų. „Plaukai – ataugantis dalykas“, - sakė filosofiškai į šią „netektį“ žiūrintis ir dėl to nė kiek nesigraužiantis vyras.

Prieš porą metų auginti plaukus Alvydą paskatino jo draugė Tina. Merginai labai patiko vyrai ilgais plaukais. Nusprendęs pakeisti įvaizdį, Alvydas pastebėjo, jog ilgi plaukai – labai patogu ir praktiška. Šiek tiek paaugę, tokie, kokius po neįvykusio filmavimosi nešioja pašnekovas, trukdo ir šiek tiek dirgina. O ilgus galima paprasčiausiai susirišti į kasytę iš ryto – ir tvarkingas visą dieną. Alvydas mano, jog lygiai taip pat patogu tik su labai trumpais plaukais.

Nedvelkia moteriškumu

Paklaustas apie ilgus plaukus ir vyriškumą, verslininkas juokiasi, jog apie tai reikia spręsti ne iš vienos detalės, o žvelgti į žmogaus visumą. Jeigu vyras ir taip pakankamai vyriškas, jeigu ilgi plaukai jam tinka, tokia šukuosena tikrai nedvelks moteriškumu.

Pašnekovas mano, jog pagal plaukus spręsti ir apie žmogaus atsakingumą nedera: kartais ilgaplaukiai būna kur kas atsakingesni už vyrus trumpomis šukuosenomis. Kartą vienas pareigūnas Alvydui prisipažino, jog pagal išvaizdą nusprendė, kad jis – nerimtas žmogus.

Vyras įsitikinęs, jog pagal išvaizdą, plaukų ilgį spręsti apie žmogų – labai konservatyvus požiūris, likęs nuo sovietinių laikų. Plaukai nėra kriterijus. Užsienyje į tai žiūrima lanksčiau: net banko valdybos pirmininkas ten nešioja kasytę ir dėl to neturi problemų.