Portalas kauno.diena.lt apie Ž. Pinskuvienės rastus neatitikimus sergančiųjų COVID-19 statistikoje rašė pirmadienį. „Situacija, kuri labai rimtai priverčia susimąstyti. Kodėl, drąsiai galiu teigti, netikruose sergančiųjų sąrašuose randame daug seniai pasveikusių privačių medicinos centrų pacientų? Kam gali būti naudinga pūsti COVID-19 skaičių burbulą?“ – socialiniame tinkle klausė politikė. Anot jos, kai kurie seniai pasveikę asmenys vis dar buvo įtraukti į sergančiųjų sąrašus.

Paviešinusi šią situaciją, politikė teigė pastebėjusi gerėjančią situaciją. Per savaitgalį, anot jos, Širvintų rajone sergančiųjų COVID-19 sumažėjo 20.

Antradienį ji pasidalino dar platesniu komentaru dėl koronaviruso statistikos Širvintų rajone.

„Faktas. Suskaičiuota. 146 = 23. Jaučiate skirtumą? Penktadienis, vasario 5 d., o oficialios statistikos žemėlapyje Širvintų rajone sergančiųjų COVID-19 – 146. Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC) atnaujinus informaciją, skaičius mažėja iki 116. Antradienis, vasario 9 d., sergančiųjų Širvintų rajone lieka 23, – antradienį feisbuke skelbė Ž. Pinskuvienė. – Matydama, kad ledai pajudėjo visoje Lietuvoje, tikiuosi, kad artimiausiomis dienomis „išgydysime‘‘ nuo koronaviruso tūkstančius žmonių.

Po merės pateiktos informacijos NVSC atstovai portalui kauno.diena.lt teigė, kad tokia painiava kyla ne dėl jų kaltės.

„NVSC nediagnozuoja COVID-19 ligos, taip pat negali patvirtinti mirties ar pasveikimo fakto. Tai yra gydytojų kompetencija. Tai reiškia, kad ligos eigą prižiūrintis gydytojas, įvertinęs kliniką, t. y. žmogaus jaučiamus simptomus, taip pat pasveikimą reglamentuojančius teisės aktus, t. y., kada priklausomai nuo ligos formos žmogus gali būti laikomas pasveikusiu, gali patvirtinti pasveikimo faktą ir tai pažymėti žmogaus sveikatos istorijoje, – aiškino NVSC Vidaus administravimo skyriaus specialistė Austina Vžesniauskaitė. – Savo ruožtu, NVSC duomenis apie pasveikusius asmenis automatiškai importuoja iš e. sveikatos sistemos. Paprastai tariant, jei gydytojas nepažymės, kad žmogus pasveiko, tai statistikoje ir nebus matoma.“

Tuo tarpu Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), kaip ir žadėjo, ketvirtadienį surengė spaudos konferenciją, kurioje buvo pristatyta skaičiavimo metodika.

Penktadienio vakarą į  Ž. Pinskuvienės teiginius sureagavo Lietuvos statistikos departamentas ir prezidento Gitano Nausėdos suburtos Sveikatos tarybos narys V. Zemlys-Balevičius.

Pavadino melagienomis

„Turime unikalią progą stebėti, kaip gimsta ir auga melagienos. Atkreipiame dėmesį, kad Širvintų rajono merės Ž. Pinskuvienės skelbiamoje informacijoje yra netikslumų, kuriuos norime dekonstruoti.

1. Širvintų rajono merė rašo: Ir... Palyginti neišeina. Nes jame rodoma, kad per 14 d. atvejų yra 40.

Skirtumas nedidelis, ne tūkstantinis, bet svarbus tuo, kad turėdami 40 atvejų per 14 dienų esame raudonojoje C3 zonoje, o turėdami 23 – tiek, kiek matome „Juvare“ sistemoje – būtume C2 zonoje.

Sutikite, tarp 23 ir 40 lygybės ženklo nepadėsi.

„Negalima palyginti, bet palyginsime.“

Karantino (atlaisvinimo) kontekste svarbiausias rodiklis – naujų atvejų skaičius per 14 dienų 100 tūkst. gyventojų – ir tai yra 221 Širvintų rajone.

Merė tuo tarpu iliustracijoje raudonai apibraukia šiuo metu statistiškai sergančių skaičių – 40, tačiau tuo pat metu teigia, kad ima “40 atvejų per 14 dienų” – kas apskritai neegzistuoja. Ir lyg neužtektų painiavos, palygina šį skaičių su kitos – NVSC Juvare – sistemos operatyviais duomenimis, kurie apskritai negali būti lyginami, nes nesutampa atvejų:

priskyrimas parai (Lietuvos statistika priskiria 00.00–23.59, kaip priskiria NVSC, komentuoti negalime, nes nežinome).

priskyrimas administracinei teritorijai (Lietuvos statistika priskiria vertindamas prioriteto tvarka: a. Registracijos metu tyrimui mobiliame punkte asmens nurodyta savivaldybė; b. Jei tokios nėra, yra parenkama pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, prie kurios yra prisirašęs tiriamas asmuo, savivaldybė; c.   Asmens deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvoje savivaldybė; d.   Jei ir tokios nėra, tada naudojama tyrimą užsakiusios įstaigos savivaldybė; kaip priskiria NVSC, komentuoti negalime, nes nežinome).

pats atvejis apibrėžiamas kitaip (Lietuvos statistika atvejus skaičiuoja: teigiami laboratorijų testai + šeimos gydytojų diagnozuota COVID-19 liga, NVSC: teigiami laboratorijų atvejai)

Tarp kitko praėjusią parą Širvintų rajone fiksuotas vos vienas naujas teigiamas COVID-19 atvejis.

2.  Širvintų rajono merė remiasi NVSC vadovo interviu, kuriame šis abejoja dabar taikoma metodika, lygindamas pomidorus su agurkais: „Jam nerimą kelia tai, kad nesutampa NVSC ir Statistikos departamento skelbiami COVID-19 duomenys apie užsikrėtimo atvejus. Jeigu vakar NVSC duomenimis per parą buvo apie 600 COVID-19 užsikrėtusių asmenų, Statistikos departamentas skelbė tik apie 500 tokių atvejų.“

Lietuvos statistika skelbia naujus atvejus, kurie registruoti ankstesnę parą (00.00–23.59). Ankstesni atvejai, apie kuriuos sužinoma per deklaruojamąją parą, retrospektyviai atnaujinami ir priskiriami tai parai, kuria jie ir registruoti e. sveikatoje. Taip išvengiama savaitgalinių kritimų statistikoje, o duomenų analitikai gali analizuoti tikram įvykio laikui priskirtus duomenis.

Lietuvos statistikos departamentas, vadovaudamasis valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimu skelbia informaciją iš pirminio šaltinio, t. y. e. sveikatos, ir rengia rodiklius metodiškai (https://osp.stat.gov.lt/covid-19-rodikliu-apibrezimai). Tai buvo padaryta todėl, kad duomenys būtų palyginami ir tvarkingi. Dar kartą primename, kad NVSC sistemos ir Valstybės duomenų valdysenos informacinės sistemos duomenys yra nelygintini, nes skiriasi:

* priskyrimas parai (Lietuvos statistika priskiria 00.00–23.59, kaip priskiria NVSC, komentuoti negalime, nes nežinome)

* priskyrimas administracinei teritorijai (Lietuvos statistika priskiria vertindamas prioriteto tvarka: a. Registracijos metu tyrimui mobiliame punkte asmens nurodyta savivaldybė; b. Jei tokios nėra, yra parenkama pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, prie kurios yra prisirašęs tiriamas asmuo, savivaldybė; c.   Asmens deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvoje savivaldybė; d.   Jei ir tokios nėra, tada naudojama tyrimą užsakiusios įstaigos savivaldybė; kaip priskiria NVSC, komentuoti negalime, nes nežinome).

* pats atvejis apibrėžiamas kitaip (Lietuvos statistika atvejus skaičiuoja: teigiami laboratorijų testai + šeimos gydytojų diagnozuota COVID-19 liga, NVSC: teigiami laboratorijų atvejai)

Matematiko komentaras

Štai taip Širvintų merės skaičiavimus pakomentavo prezidento Gitano Nausėdos suburtos Sveikatos tarybos narys, matematikas Vaidotas Zemlys-Balevičius.

„Turime naują duomenų ekspertę: merę Živilę! Man neapsakomai malonu, kad duomenų kokybe galų gale pradeda domėtis ir žmonės, kuriems paprastai jie nerūpi. Bet dirbant su skaičiais reikia tam tikrų įgūdžių. Pažiūrėkime į merės screenshotą, kuriuo turėtų būti atskleistas duomenų klastojimas. Pradėkim nuo to, kad šitie duomenys nėra viešai prieinami, tai nėra jokios galimybės jų niekam patikrinti.

Tada pažiūrėkim į teiginį kad užfiksuoti 23 atvejai. Net paryškinta „Excell“ eilučių numeriai. Problema mažytė, kad pirmoje eilutėje yra stulpelių pavadinimai, o ne atvejai. Tai realiai screenshote matom 22 atvejus.

Einam toliau. Rodiklis pagal kuriuos skaičiuojami scenarijai yra 14 dienų naujų atvejų suma. Šiandien yra 2021-02-12, tai 14 dienų bus 2021-01-30. Čia matom įskaičiuotą 2021-01-29. Už kurią dienas čia paimti duomenys nėra pasakyta. Jeigu duomenys už vakar, tai tada gerai, bet patikrinti negalime.

Įdomus yra pats datos stulpelis, čia minima yra saviizoliacijos data. Kai man teko matyti NVSC duomenis (kuriuos prezidento patarėjas lapkritį išmušinėjo iš NVSC porą savaičių), jie turėjo tris datas: užsikrėtimo, testo padarymo, atvejo registravimo. Visos jos skyrėsi ir skaičiuojant 14 dienų laikotarpiui pagal jas visas gautųsi skirtingas atvejų skaičius. Panašu nuo tada dar atsirado ir saviizoliacijos data. Kuo ji skiriasi nuo tų trijų nėra aišku ir merė aišku nesivargino paaiškinti.

Sakysite, kabinėjatės prie smulkmenų. Bet jos esminės. Norint ką nors lyginti, reikia išsiaiškinti, ką lygini ir su kuo. Nors atrodo kad Covid-19 duomenys turėtų būti labai paprasti, ten vis tiek atsiranda visokiausių subtilybių, į kurias reikia gilintis, tam kad galėtum tiksliai pasakyti, ar yra klaida, ar ne.

Puiku, kad žmonės pradėjo atidžiau į skaičius žiūrėti. Visi daro klaidų ir jeigu radote duomenyse klaidą, rašykit Statistikos departamentui, jis tikrai pataisys. Bet prieš rašydami, pasitikrinkite, ar tai tikrai duomenų klaida.

Beje, merė ten daugiau nesąmonių pridarė, nes atvejų skaičius po to dar lygino su sergančiųjų skaičiais, kas yra kaip bananą su obuoliu lyginti. Jeigu įdomu, galite pasižiūrėti ant jos sienos. Aišku, galima suprast, sunki savaitė žmogui buvo, pavargo, tai suklydo. Kam nepasitaiko. Lauksime pasitaisymo, nes meru gali būti tik nepriekaištingos reputacijos žmogus, kuris, kai jam parodo klaidą, ją pripažįsta ir iš karto pasitaiso“.