Seimo Kultūros komitetui trečiadienį pristatytose Visuomenės informavimo įstatymo pataisose numatoma, kad priešingai nei meno kūrėjų organizacijų, žurnalistus, leidėjus, transliuotojus vienijančių asociacijų įsteigtas SRTRF, naujosios tarybos steigėjas ir vienintelis dalininkas būtų valstybė.

„Pati žiniasklaida nevaldo situacijos savivaldos prasme. Finansavimas turi būti skirstomas profesionalų, kaip Lietuvos kultūros taryboje, kur paramą skirsto įvairių meno ir kultūros sričių ekspertai. Mūsų siekis būtų užtikrinti žiniasklaidos savivaldą, kad profesionalai skirstytų profesionalams“, – sakė L. Ruokytė-Jonsson.

Anot jos, naujasis modelis „užtikrintų skaidrumą ir atskaitomybę“.

Pagal projektą, tarybą sudarytų dešimt narių ir pirmininkas, jį ketverių metų kadencijai skirtų Vyriausybė kultūros ministro teikimu. Pirmininkas pareigas galėtų eiti ne ilgiau nei dvi kadencijas. Jis turėtų kasmet atsiskaityti Seimui.

Tuo metu kandidatus į tarybą siūlytų rinkikai, deleguoti devynių viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų ir žurnalistų profesinių organizacijų, tačiau tarp jų nenumatyta iki šiol sprendimo galią skirstant paramą turėjusių meno kūrėjų organizacijų. Galutinį sprendimą dėl to, kas sudarys paramą skirstančią tarybą, priimtų ministras, patvirtinęs dešimt kandidatų iš rinkikų pasiūlytų 20-ies.

Tarybos nariais galėtų būti siūlomi asmenys, dėl savo pasiekimų ir patirties visuomenės informavimo srityje žinomi Lietuvoje, jais negalėtų būti viešosios informacijos skleidėjų, žurnalistų profesinių sąjungų vadovai, patys rinkikai.

Tarybos nariams taip pat keliami penkerių metų darbo visuomenės informavimo srityje reikalavimai. Juos tvirtintų Vyriausybė.

Parama būtų skirstoma šešiose srityse: vietinės ir regioninės periodinės spaudos, nacionalinio radijo ir televizijos, vietinio ir regioninio radijo ir televizijos, internetinės žiniasklaidos, multimedijų projektams.

Be kita ko, projektai turėtų atitikti šešias programas: kultūrinės refleksijos, medijų raštingumo, visuomenės sveikatinimo, Lietuvos tautinių bendrijų, lietuvių išeivijos, taip pat kitas tarybos inicijuotas programas, atsižvelgiant į konkrečios srities plėtros poreikį.

Kuriuos projektus remti, siūlytų tarybos atrinkti ekspertai, galutinį žodį tartų taryba. Ir tarybos nariai, ir ekspertai turėtų pateikti nešališkumo deklaracijas, jiems būtų taikomi viešųjų ir privačių interesų deklaravimo reikalavimai.

SRTRF priešinasi, likusieji pritaria

Principui, jog turėtų būti kuriama nauja institucija, pritarė dauguma posėdyje dalyvavusių dabartinių paramos gavėjų, tačiau tam priešinasi dabartinis SRTRF.

SRTRF direktorius Gintaras Songaila sako, kad fondas yra parengęs alternatyvų, fondo dalininkų palaikomą projektą, juo siūloma išsaugoti nepriklausomą instituciją, tuo metu Kultūros ministerija, anot jo, siūlo perimti viską į valstybės rankas.

„Rinkikų sąrašas neapibrėžtas, ministerijai paliekama teisė viską nustatyti. Skiriasi ir tikslas. iki šiol pagrindinis tikslas buvo kultūros šviečiamieji projektai. Pagal ministerijos pateiktą modelį, tai būtų visuomenės informavimo kultūros turinys, kokybiškos žiniasklaidos turinys. Kalbėta, kad labai rūpinamasi kultūra, bet pagal siūlomą modelį iš viso eliminuojamos kultūros organizacijos iš paramos skyrimo“, – komitete kalbėjo G. Songaila.

Anot jo, SRTRF projektas numato konkrečias lėšas kiekvienai programai, tuo metu ministerijos siūlyme pasigenda apibrėžtumo.

Fondo tarybos pirmininkė Vaiva Žukienė pabrėžė, kad projektas nebuvo derintas su fondu, jo dalininkais, nors „prieš mėnesį buvo gavusi pavedimą tą modelį pristatyti“.

„Tad jei kalbame apie viešumą ir skaidrumą, reikia pradėti nuo savęs“, – pabrėžė ji.

Daugiausiai SRTRF lėšų skirstymu besipiktinusios kultūrinės žiniasklaidos atstovai, Interneto žiniasklaidos asociacija taip pat pritaria ministerijos siūlymui.

„Literatūros ir meno“ vyriausiasis redaktorius Gytis Norvilas sako, kad SRTRF pateiktas siūlymas yra „atsišaudymas“, bei stebėjosi, kodėl pataisos nebuvo pateiktos, pavyzdžiui, prieš 5 ar 7 metus.

„Pritarčiau tam modeliui, kad tą fondą reikėtų keisti, reformuoti, kurti naują struktūrą, nes tą valią, kurią fondas turėjo, jie nieko nepadarė, nekalbant jau apie detales, bendravimą. Realiai jis kultūrinei spaudai nei atstovavo, nei jos gelbėjo, nors kurtas buvo būtent tam“, – sakė G. Norvilas.

Kultūros komiteto pirmininkas „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis pabrėžė, kad reforma vykdoma būtent dėl to, jog fondo dalininkai nesutaria dėl paramos skirstymo. Jis kartu patikino, kad su galutiniais sprendimais nebus skubama, ministerijos iniciatyvą žadama pristatyti „platesnėje auditorijoje“ Seime kitą trečiadienį.

„Šiandien pateiktas ne įstatymas, šiandien pristatoma pati idėja. O iki įstatymo formos atsiradimo, mes dar turime pereiti papildomas pristatymo fazes visuomenei“, – teigė R. Karbauskis.

Ministrė: kultūrinei žiniasklaidai parama nemažės

L. Ruokytė-Jonsson tikino, kad šiuo metu iš 7 SRTRF tarybos narių žiniasklaidai atstovauja 4, o naujojoje institucijoje visi atstovai bus deleguoti tik žiniasklaidos.

Anot jos, siūloma, kad viena iš šešių programų būtų skirta tik kultūrinei žiniasklaidai ir parama jai nemažėtų.

„Savaime suprantama, finansavimas privalo didėti. Turime užtikrinti orų pragyvenimą, galvoti apie perspektyvą. Žiniasklaida gali gyventi oriai tik tada, kada žino, kad trejus metus į priekį bus garantuotas finansavimas. Dabar, kas vyksta su kultūrine žiniasklaida, jos gyvenimas yra neužtikrinamas“, – sakė ministrė.

Ji atmetė priekaištus, kad finansavimo skirstymą perdavus valstybės įstaigai, dėl kurios vadovų ir narių galutinį sprendimą priima Vyriausybė, tarybos veikla galėtų būti politizuota.

„Niekas nepasikeičia, tik valstybė prisiima atsakomybę už viską, kas vyks neskaidriai ir panašiai, sužiūri, kad būtų programos, į kurias galėtų aplikuoti atitinkamos žiniasklaidos priemonės“, – tikino ji.

Šiuo metu paramą skirstančio SRTRF tarybą sudaro septyni nariai, deleguojami 19-kos fondo dalininkų – žurnalistų, leidėjų, transliuotojų, meno kūrėjų organizacijų, Kultūros ministerijos.

SRTRF biudžetas sudaro 2,75 mln. eurų ir pastaraisiais metais nekinta. Kam skirti paramą, pagal pateiktas paraiškas šešiose skirtingose programose, įskaitant kultūrinę spaudą, siūlo anoniminės ekspertų komisijos.

Fondas pastaruoju metu sulaukė kritikos dėl netolygaus kultūrinių leidinių finansavimo, dalis jų, pastaraisiais metais gavę mažiau lėšų, priversti retinti tiražus.