Europos Komisija šiandien paskelbė naują iniciatyvą, kuria siekiama tobulinti 319 svarbiausių Europos jūrų uostų veiklą ir transporto jungtis. Siūlomos gairės ir teisiniai pokyčiai padės uostų veiklos vykdytojams modernizuoti savo paslaugas bei įrangą ir įgyti daugiau finansinio savarankiškumo.

74 proc. į Europą atvežamų ir iš jos išvežamų prekių plukdomos jūra, tačiau šiuo metu penktadalis visų šių prekių iškraunamos viso labo trijuose uostuose: Roterdamo, Hamburgo ir Antverpeno. Dėl tokios nevienodos uostų veiklos susidaro spūstys, o ekspeditoriai, vežėjai ir vartotojai patiria papildomų išlaidų. Priėmus naujus pasiūlymus Europoje iki 2030 m. būtų galima sutaupyti iki 10 mlrd. eurų ir nustatyti naujus trumpus jūrų maršrutus.

Už mobilumą ir transportą atsakingas Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Siimas Kallasas sakė: „Mūsų jūrų uostai yra gyvybiškai svarbūs vartai, susiejantys mūsų transporto koridorius su visu kitu pasauliu. Kai kurie mūsų uostų įrenginiai yra vieni iš puikiausių pasaulyje. Būtina juos išlaikyti. Tačiau turime didelių sunkumų dėl spūsčių, eismo intensyvumo ir investicijų. Daugiau mūsų uostų turi pasiekti šiuos aukštus standartus. Šiandienos pasiūlymais bus pasiekta, kad Europos uostų paslaugos atitiktų XXI amžiaus reikalavimus, bus padedama pritraukti investicijų ir kurti darbo vietas ten, kur jų labiausiai reikia.“

Uostų efektyvumo didinimas

Komisija siūlo skaidresnes ir atviresnes uostų paslaugų teikėjų skyrimo procedūras. Bus nustatytos taisyklės, kaip užkirsti kelią galimam išskirtines teises turinčių vežėjų piktnaudžiavimui kainomis. Kad būtų geriau rūpinamasi klientais, siūloma steigti uostų naudotojų patariamąjį komitetą. Išsami tvarka priklausys nuo vietos aplinkybių, kad uostai galėtų būti geriau koordinuojami ir juose būtų kuriama verslui palankesnė aplinka.

Siekdama dar labiau padidinti efektyvumą Komisija iki vasaros pateiks pasiūlymus mažinti biurokratizmą ir administracinius formalumus uostuose (vadinamieji mėlynosios juostos pasiūlymai).

Geresnis susisiekimas su atokesniais regionais

ES lėšų pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę bus pradėta skirti ir uostų projektams, identifikuotiems Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) koridoriaus prioritetinio finansavimo planuose, ir uostų susiejimui su geležinkeliu, vidaus vandenų ir sausumos keliais. Uostai bus skatinami aktyviai dalyvauti šiame procese, pavyzdžiui, teikti informaciją apie transporto srautus.

Investicijos. Lanksti ir praktiška finansinė programa

Pagal pasiūlymą uostams suteikiama daugiau laisvės imti infrastruktūros mokesčius ir didinamas mokesčių nustatymo bei viešųjų lėšų naudojimo skaidrumas. Iš tiesų uosto administracija gali geriausiai išsiaiškinti naudotojų poreikius ir nustatyti mokesčius. Tuo pat metu didesnis skaidrumas padės užtikrinti, kad naudojant viešąsias lėšas nebūtų pernelyg iškraipoma konkurencija, ir pritraukti privačių investuotojų. Be to, uostai galės sumažinti mokesčius laivams, kurių neigiamas poveikis aplinkai mažesnis.

Socialinis dialogas

Šių metų birželį Komisija įsteigs uostų socialinio dialogo komitetą, kuriame darbuotojai ir darbdaviai galės diskutuoti ir susitarti dėl darbo uostuose klausimų. Komisija teiks šiam komitetui techninę ir administracinę pagalbą ir 2016 m. įvertins pažangą.

Tai bus pirmas kartas, kai Komisija, suvokdama ypatingus uždavinius, kuriuos tenka spręsti uostams, parengs šiam konkrečiam sektoriui skirtus teisės aktus. Iki šiol uostams buvo taikomi bendri ES teisės aktai dėl įsisteigimo laisvės ir konkurencijos taisyklių.

Iš viso Europoje yra 1200 jūrų uostų. Šis pasiūlymas skirtas 319 svarbiausių Europos uostų, kurie visi kartu gali sudaryti tikrą ES vidaus rinkai naudingą Europos uostų tinklą. Šie 319 uostų Komisijos Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) pasiūlymuose jau paskelbti prioritetiniais: 83 pagrindinio tinklo uostai ir 236 visa apimančio susisiekimo tinklo uostai.

Tolesni veiksmai

Ši iniciatyva yra Komisijos 2012 m. spalio mėnesį priimtame II bendrosios rinkos akte paskelbtos pagrindinės jūrų transporto priemonės dalis. Ji papildo kitas Komisijos iniciatyvas, pavyzdžiui, būsimą direktyvą dėl koncesijos sutarčių (kuri bus taikoma koncesijos sutartims uostuose, kuriuose dirbama su kroviniais, ir keleivių terminaluose). Ja nustatoma bendra tvarka ir didinamas skaidrumas siekiant užtikrinti, kad koncesijos sutartys būtų sudaromos be diskriminacijos.

Šią iniciatyvą sudaro Komisijos komunikatas, kuriame apžvelgiama ES uostų politika bei skelbiami aštuoni Komisijos veiksmai, ir teisės akto pasiūlymas Europos Parlamentui ir Tarybai, kuriuo siekiama priimti naujas teisines nuostatas, būtinas politikai vykdyti ir tikslams siekti.

Prieš priimant pasiūlymą pagal įprastą teisėkūros procedūrą, jam turi pritarti Europos Parlamentas ir valstybės narės.