Šešiasdešimt Lietuvos savivaldybių negalės tinkamai prižiūrėti gatvių, remontuoti kelių, dviračių ar pėsčiųjų takų –  tai konstatuota bendrame Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) ir kelininkų pasitarime.

Miestų ir miestelių gatvių būklė palaipsniui gali blogėti, o drastiškai apkarpius kelių priežiūrai skirtas lėšas, ją išlaikyti dar sudėtingiau. Tai ypač smarkiai pajuto visos Lietuvos savivaldybės.

„Bendromis pastangomis su kelininkais bandysime teikti įvairių siūlymų, ką reiktų daryti, kad gatvėse būtų mažiau duobių ar bent jau būtų tęsiami pradėti darbai“, - teigė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas.

„Savivaldybės šiais metais turėtų gauti tik 194 mln. litų, tai yra – 43 proc. mažiau nei 2008 m., kai buvo skirta 453 mln. litų. Jau dabar savivaldybių, seniūnijų atstovai griebėsi už galvų, pamatę, jog turimų pinigų gali neužtekti net vietos kelių greideriavimui ir duobių tvarkymui“, - teigė asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdomasis direktorius Sigitas Bublys.

„Prieš metus laiko gyvavusi žydroji svajonė išasfaltuoti didžiąją dalį Lietuvos žvyrkelių dabar yra tik miražas. Negaudami pakankamo finansavimo, vėl būsime priversti kvėpuoti dulkėmis, gadinti važiuoklę dardėdami žvyrkeliais bei dažniau sirgti kvėpavimo takų ligomis“, - sakė S. Bublys. Miražais virsta ir planuoti kapitalinio gatvių tvarkymo, miestui priklausančių tiltų remonto darbai.

Vakar įvykusiame kelininkų susitikime su LSA vadovais taip pat konstatuota, kad kai kurias šalies savivaldybių gatves reiktų pripažinti transporto koridoriais, ir tuomet jų stiprinimui būtų skirtas finansavimas iš Europos Sąjungos fondų. Pasitarime minėta, kad kelininkams už darbus turėtų būti apmokėta pagal nustatytus terminus, o savivaldybių gatvėms tiesti ar remontuoti būtų iškelti aukštesni techniniai reikalavimai.

Asociacija „Lietuvos keliai“ vienija 28 kelininkų įmones, Lietuvos savivaldybių asociacija vienija 60 šalies savivaldybių.