Stiprūs šalčiai, pūgos, iš Rytų ar Vakarų plūstantys neprognozuojami ciklonai jau antras mėnuo nei dieną, nei naktį neleidžia atsikvėpti valstybinės reikšmės kelius prižiūrintiems kelininkams.

Nors sausio pradžioje Šakių kraštą stichiniai sniego antplūdžiai dar aplenkdavo, tai mėnesio pabaigoje ir vasario pirmomis dienomis jau dangus maišėsi su žeme. Pasienio ruožo keliais nuo Kudirkos Naumiesčio palei Šešupę Turčinų, Slavikų, Sudargo link važiavę lengvieji automobiliai strigo pusnyse, tikslo nepasiekė kai kurie maršrutiniai autobusai, sunku buvo patekti į Valakbūdį, Panovius, užpustė kelią iš Prūselių Draustinės link.

Šakių kelių tarnybos viršininkas Antanas Pauliukevičius minėjo, kad susisiekimas tarp panemunės miestelių Kidulių, Gelgaudiškio, Plokščių taip pat pakankamai sudėtingas, pačiuose miesteliuose gatvės sunkiai išbrendamos. O lėšos nepaliaujamai senka: Šakių, Kudirkos Naumiesčio ir Gelgaudiškio gatvių priežiūrai skirtų 20 tūkst. litų beveik neliko. A. Pauliukevičius nuogąstavo, kad tokiomis aršios žiemos sąlygomis kelių priežiūrai galima sunaudoti visą metinį biudžetą, o metai tik prasideda, ateis pavasaris, vasara...

Kupinos darbų žiemos dienos ir naktys kelininkų resursus sekina negailestingai. Nėra tokio regiono Lietuvoje, kurį būtų aplenkusios pūgos ir gausus sniegas. Tik trumpoms poilsio ar pietų valandėlėms iš kelius valančių sunkvežimių, greiderių, traktorių teišlipa jų vairuotojai. Įveikti užduotis dažniausiai padeda ilgametė kelių specialistų patirtis ir bendros kolektyvų narių pastangos. Pamainomis organizuotą darbą vieni jų pradeda labai anksti, kiti baigia labai vėlai. Štai Kelyje Aukštadvaris–Prienai dirbęs greiderininkas Vytas Laukaitis iš kelių tarnybos Prienuose išvažiavo 4 val. ryto. Nuo sniego valė ne tik magistralinį kelią A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė, bet ir vedančius į Gripiškes, Želkūnus, Vyšniūnus. Baigdamas pamainą, V. Laukaitis jau grįžo iš Aukštadvario.
 
Šiauliečiai taiko naujausias technologijas

Kelininkai pergyvena ne tik sudėtingą žiemos metą, bet ir finansiškai sunkų laiką. Tenka taupyti kiekvieną litą, kiekvieną litrą degalų. Tam būtina tiksli visų resursų apskaita, kelių priežiūros mašinų (mechanizmų ir automobilių) darbo kontrolė.

Kelių priežiūros mašinų darbo kontrolei pasitelkiama palydovinė kontrolės sistema, kuri fiksuoja kiekvieną automobilio ar mechanizmo maršrutą, jo darbo laiko apskaitą ir palydoviniais ryšio kanalais persiunčia į įmonės kompiuterį.

Kelių priežiūros mašinų sunaudoto kuro apskaitai regionų valstybinės kelių įmonės (VĮ) sėkmingai diegia elektronines kuro apskaitos sistemas, kurios nustato realiai nuvažiuotą atstumą, automobilio ar mechanizmo sunaudoto kuro kiekį. Šioms elektroninės apskaitos procedūroms palydovinio ryšio sistema nebūtina.

VĮ „Šiaulių regiono keliai“ direktorius Piotras Bakanovas įsitikinęs, kad be šių sistemų įmonės darbą sunku būtų ne tik įsivaizduoti, bet ir atlikti. Vien geografinė teritorija, kurioje išsidėsčiusios įmonei pavaldžios tarnybos, yra didžiulė: „Šiaulių regiono kelių“ sistemoje dirba Akmenės, Joniškio, Kelmės, Pakruojo, Radviliškio, Šiaulių kelių tarnybos. Visos jos prižiūri šimtus kilometrų įvairios paskirties valstybinės reikšmės kelių, į kuriuos kasdien išleidžia dešimtis kelių priežiūros mašinų. Elektroninėmis programomis vedama šių mašinų darbo apskaita.

P. Bakanovas kiekvieną darbo dieną pradeda prie kompiuterio: kai ekrane pasirodo Lietuvos žemėlapis, jis iš karto pamato visus kelių tarnybų automobilius ir mechanizmus esančius keliuose. Kompiuteris parodo, kuriuo keliu ir kuria kryptimi kelių priežiūros mašinos juda (ar stovi), kokiu greičiu, kokius darbus atlieka, kiek laiko dirba, kiek užtrunka pertraukos, kiek sunaudoja degalų ir kt. Šiuo metu kompiuterinės programos valdo 150 VĮ „Šiaulių regiono keliai“ automobilių ir mechanizmų. „Elektroninė programa leidžia pajusti visą darbų dinamiką“, – sako P. Bakanovas.
 
Elektroninė apskaita Lietuvos keliuose turi istoriją

Lietuvos kelininkų pažintis su kelių priežiūrai skirtomis elektroninėmis programomis prasidėjo 1997 metais. Tuomet kelininkų delegacija lankėsi Olandijos „Nido“ firmoje, kur pirmą kartą išgirdo apie kelių priežiūros mašinų palydovines apskaitos kontrolės programas. Tokia informacija buvo iš fantastikos srities.

Pirmieji Lietuvoje elektronines programas 2003 metais pradėjo diegti Trakų kelių tarnybos specialistai (viršininkas Rimantas Ramoška). Jie elektroninės apskaitos sistemą sumontavo Vokietijos firmos „Schaefer-Technik“ kelio dangų pašiurkštinimo įrangoje RZA 5600. Įdiegus apskaitos sistemą, darbų vadovas, pasibaigus pamainai, galėdavo perrašyti duomenis į stacionarų kompiuterį ir juos išspausdinti. Jau nebereikėjo mechaniškai matuoti, kad būtų galima nurašyti sunaudotas medžiagas ir įvertinti darbininkų darbą.

Kelininkai toliau vysto mintį apie elektroninių programų pritaikymą savo sunkiame darbe ir tiki, kad ateityje jos atliks dar didesnį vaidmenį.

Tai, kad daugiausiai degalų sunaudojančiose kelių priežiūros mašinose sumontavo elektronines kuro apskaitos kontrolės sistemas, o duomenis kaupė pačiose mašinose įrengtuose kompiuteriuose arba perduodavo GPS/GSM kanalais, buvo tik graži informacinių technologijų pritaikymo Lietuvos kelių sistemoje pradžia.

Elektroninės kuro apskaitos kontrolės sistemoje gauta ir apdorota informacija apie įmonių kelių priežiūros mašinų sunaudotą kurą palengvino VĮ veiklos apskaitą, užtikrino jos saugumą, sumažino išlaidas degalams, o tuo pačiu atvėrė kelius naujam technologiniam šuoliui.