Bijo tarti žodį

Sostinės vadovas įsitikinęs, kad Vilniaus seniūnijos per daug savarankiškos ir jas būtina reformuoti. Pasak A.Zuoko, vis dar „trūksta sąveikos tarp seniūnijų ir administracijos“. Kaip atrodys reforma ir kada ji pajudės, kol kas neskelbiama. Tačiau numatomos pertvarkos gairės daugmaž apibrėžtos viešais pasisakymais.

„Šiandien seniūnijos veikia kaip atskiri padaliniai nuo savivaldybės administracijos, jos neintegruotos į pavedimų vykdymą, kontrolę. Kai kurios taip pat yra labai skirtingos pagal dydį, gyventojų skaičių“, – BNS teigė meras.

Tačiau dienraščio kalbinti „per daug savarankiškų“ seniūnijų vadovai būsimą reformą komentuoja labai atsargiai, o dar dažniau visiškai atsisako kalbėti – siūlo kreiptis į savivaldybės Viešųjų ryšių skyrių, kuris neva jų nuomonę ir žino geriausiai. Atsisakė šiuo klausimu kalbėti palyginti neseniai Naujosios Vilnios seniūnu tapęs Jurijus Gridiuško ir ilgametis Verkių seniūnas Vaclavas Gulbinovičius.

O štai Justiniškių seniūnas Taurintas Rudys patikino nekalbėsiąs šiuo klausimu ir netgi paragino nekalbinti kitų seniūnų. „Administracijos direktoriaus įsakymu visi klausimai užduodami per savivaldybės Viešųjų ryšių skyrių. Jie geriausiai viską žino. O jei kuris seniūnas ir kalbės, tai darys tai neteisėtai, pažeisdamas tvarką“, – pabrėžė T.Rudys.

Turėjo daugiau laisvių

Fabijoniškių seniūnas Jonas Novikevičius pabrėžė, kad Vilniaus taryba geriau žino, ką reikia daryti. Vyriškis pridūrė manantis, kad seniūnijos – svarbi institucija.

„Seniūnija – svarbi grandis tarp administracijos ir eilinio gyventojo. Ypač kai kalbame apie pagyvenusius žmones, svarbu, kad valdžia būtų kuo arčiau jų. Pabandykite privažinėti į savivaldybę dėl kiekvienos pažymos“, – retoriškai klausė J.Novikevičius.

Žirmūnų seniūnė Ona Suncovienė prisiminė, kad kadaise seniūnijos buvo žymiai savarankiškesnės – turėjo savo biudžetą ir galėdavo daugiau klausimų spręsti. „Dar nedirbau, kai taip buvo, tad negaliu tiksliai pasakyti. Tik žinau, kad daug daugiau erdvės veiklai buvo. O dabar seniūnijos yra savivaldybės administracijos tiesioginio pavaldumo padaliniai, net savo sąskaitos neturi“, – dėstė O.Suncovienė.

Kalbėdama apie būsimą reformą, ji, tvirtino, kad seniūnijos apie planuojamas pertvarkas dar neturi jokios informacijos, be to, ir reformos projektas kol kas neegzistuoja. Tačiau, pašnekovės nuomone, reforma jei ir bus, tai greičiausiai vyks administracinio suskirstymo srityje. „Mažesnio savarankiškumo, nei yra dabar, vargu ar gali seniūnija turėti. O šiaip viena seniūnija mažytė, kita trijų seniūnijų dydžio, ir gyventojų skaičiumi skiriasi. Gal čia ir bus reformos esmė – suvienodinti struktūrą“, – svarstė Žirmūnų seniūnė.

Didina administracijos galias

Negausi Vilniaus tarybos opozicija tikina kovosianti su A.Zuoko bandymu visą valdžią sukoncentruoti savo rankose. Tvarkos ir teisingumo partijos atstovas Vilniaus taryboje Gediminas Rudžionis tikino, kad A.Zuokas šia reforma nusprendė dar labiau sukoncentruoti valdžią savo ir administracijos rankose.

„Daug paslapčių su ta reforma. Taryboje apie ją nekalbėta, komitetuose nebuvo svarstoma. Aš esu tarybos narys, bet nieko nežinau apie šitą reformą. Ar tai normalu, kai meras pats viską sprendžia? Tai jau primena autokratiją. Seniūnai – pirminė valdžios pakopa – ne tik nerenkami, bet skiriami ne tarybos, o administracijos direktoriaus įsakymu. Todėl ir bijo, tyli kaip pelės po šluota. Manau, kad A.Zuoko žingsnis – populistinė užmačia, kai, prisidengus kova su biurokratizmu, iš tiesų naikinami seniūnijų savarankiškumo likučiai“, – piktinosi G.Rudžionis.

Rengė frakcijos sueigą

Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų frakcijos Vilniaus taryboje seniūnas Vidas Urbonavičius teigė, kad jo vadovaujami tarybos nariai taip pat sunerimę dėl neaiškių mero iniciatyvų. Politikas įsitikinęs, kad A.Zuokas, kaskart sugrįždamas į valdžią, nuosekliai riboja seniūnijų galias.

„Ir tai nieko nuostabaus. Aš jį suprantu, nes tai žmogus, kuris jaučia konkurenciją. Nesinori, kad seniūnas galėtų priimti savarankiškus sprendimus ir nuveiktų daugiau, nei nuolat kalbantis meras. Jau ir dabar seniūnams prigrasinta, kad jei per daug kalbės, gali netekti ne tik seniūno darbo, bet ir išvis negaus darbo Vilniuje“, – aiškino pašnekovas.

Vienintelis teigiamas reformos aspektas, pasak opozicijos atstovo, galėtų būti noras pertvarkyti seniūnijas. Kai kurios iš jų yra per didelės, tad reikėtų jas skaldyti, tačiau jokiu būdu ne priešingai. „Rengiame šiuo klausimu frakcijos sueigą. Pirmiausia, jei bus imamasi seniūnijų stambinimo, o ne smulkinimo, bus nuskriausti vilniečiai, nes negaus paslaugų vietoje. Neturime pamiršti, kad yra vietų, kurios nuo centro nutolusios ir 15, ir 17 km“, – apibendrino V.Urbonavičius.