Duobėtos Kauno gatvės tapo visos šalies pajuokų objektu. Internete vis dažniau pasigirsta kandūs komentarai net iš kitų miestų gyventojų ir plačiai aptarinėjamos nuotraukos, kuriose antro Lietuvos didmiesčio gatvių kiaurymės lyginamos su Mėnulio ir Marso krateriais. Tačiau valdininkų abejingumo šarvų ši kritika, atrodo, nepramuša. Artimiausiu metu situacija miesto gatvėse nesikeis – tvirtinama, kad remontuoti duobes trukdo per šalti orai.
Skylėtos kaip rėtis Kauno gatvės – sena bėda, tačiau pastaruoju metu ją dar labiau paaštrino permainingi orai, dėl kurių keliuose atsiveria vis nauji spąstai vairuotojams.
„Važiuojant nuo Kauno klinikų link Savanorių prospekto dėl kelią nusėjusių duobių nebežinai kur dingti – turi itin meistriškai laviruoti ir bandyti apsaugoti automobilį, kad jo neapdaužytum, bet taip besimėtydamas gali ir avariją sukelti“, – skundėsi kaunietis Arvydas.
Dvigubi standartai
Miesto tvarkymo skyrius, anksčiau žadėjęs pasirūpinti, kad pavojingiausios duobės būtų laikinai užlopytos šaltu asfaltbetoniu, užtraukė naują giesmę.
„Dabar netinkamas laikas lopyti duobes. Pagal reikalavimus šaltu asfaltbetoniu duobes galima taisyti tik tada, kai lauke yra pliusinė temperatūra, nuo 5 iki 10 laipsnių šilumos. Kai temperatūra aukštesnė, duobės lopomos karštu asfaltu“, – portalui 1kaunodiena.lt pirmadienį atšovė Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis, pripažinęs, kad šią žiemą Kaune nė viena duobė taip ir nebuvo užtaisyta šaltu asfaltbetoniu.
Tačiau netinkamos oro sąlygos kelinininkams netrukdė remontuoti duobių Ašigalio gatvėje lapkričio viduryje. Portalas 1kaunodiena.lt rašė, kad tuomet karštas asfaltas buvo pilamas į vandens pritekėjusias duobes, nors tąkart oro temperatūra nesiekė 10 laipsnių šilumos. Gruodžio viduryje esant 5 laipsniams šalčio ir sningant buvo asfaltuojamos duobės Partizanų ir Kalpoko gatvėse.
Šiuo metu oro temperatūra dieną svyruoja apie nulį laipsnių, tačiau tai tapo pasiteisinimu kelininkams nelopyti gatvių. Dabar duobes turinti tvarkyti bendrovė „Kamesta" šalia jų pastato įspėjamąjį ženklą arba jas laikinai užpila stambia skalda. Deja, tai menkai gelbėja – po dienos kitos skalda būna išsibarsčiusi gatvių pakraščiuose.
Trūksta lėšų
Net nesvarstoma galimybė tas pačias duobes skalda užpilti antrą kartą. Teisinamasi, kad trūksta lėšų.
„Avarinių duobių lopymui skyrėme 100 tūkst. litų. Už šią sumą kelininkai planuoja užlopyti 600 kvadratinių metrų ploto asfalto“, – teigė A. Pakalniškis.
Registruoti avarines duobes savivaldybė pradėjo sausio pradžioje. Apie jas galima pranešti el. paštu [email protected].
„Iš tiesų sulaukiame nemažai kauniečių laiškų. Per dieną – po kelis pranešimus", – pripažino Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas.
Pasiteiravus, ar yra konkretus terminas, per kiek laiko „Kamesta“ turi reaguoti į gyventojų pranešimus apie duobes, A. Pakalniškis teigė, kad bendrovei informacija siunčiama tik tada, kai atrenkama keletas pasitvirtinusių skundų.
„Rangovas pats nusprendžia, ar pastatyti ženklą, ar užpilti duobę skalda“, – sakė valdininkas.
Praėjusiais metais Kauno mieste duobių tvarkymui buvo skirta 2,6 mln. litų. Spalio mėnesį papildomai iš Kelių priežiūros ir plėtros programos skirta dar 750 tūkst. litų. Kiek pinigų bus skirta šiais metais, paaiškės vasario mėnesį, kai bus patvirtintas miesto biudžetas.
Naujausi komentarai