Buvęs generalinis prokuroras, dabar Vilniaus apygardos teismo teisėjas Algimantas Valantinas sako, kad jam nebuvo žinoma informacija apie teisiamų policijos pareigūnų bendravimą prieš žudynes Kaune su anoniminiu šaltiniu, tai yra Mindaugu Žalimu.

„Mano credo  - kad viską turi žinoti tie, kurie dirba su byla“, - sakė A.Valantinas.

Anot eksprokuroro, 2009 metų spalį pakeliui į komandiruotę Klaipėdoje vienas iš pavaduotojų jį informavo apie žudynes Kaune.

Jis pripažino, kad į pas jį į priėmimą buvo atvykusios Laimutė Stankūnaitė bei Violeta Naruševičienė ir paliko skundą.

A.Valantinas iš pareigų atsistatydino 2010 metų vasarį. Tų metų sausio 21 dieną Seimas priėmė nutarimą, kuriame paskelbė, kad generalinis prokuroras A.Valantinas nesugebėjo tinkamai organizuoti jo vadovaujamų institucijų darbo bei netinkamai vykdė teisės aktuose jam numatytas pareigas tiriant Kauno pedofilijos bylą. Anot Seimo, savo darbo neatliko ir jo pavaldiniai, tyrę ir kontroliavę bylą.

Po M.Žalimo viešai paskelbtos informacijos, kad policijos pareigūnai žinojo apie galbūt D.Kedžio ruošiamas žudynes Kaune, buvo iškelta baudžiamoji byla.

Vilniaus miesto apylinkės teismas ketvirtadienį toliau nagrinėja baudžiamąją bylą dėl Policijos departamento pareigūnų galimo netinkamo pareigų atlikimo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir dokumento suklastojimo reaguojanti į įvykius Kaune, kai buvo nužudytas teisėjas Jonas Furmanavičius ir Laimutės Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė. Kaltinimai esamiems ir buvusiems pareigūnams pateikti dėl jų veiksmų reaguojant į planuojamus teisėjo J.Furmanavičiaus ir V. Naruševičienės nužudymus.

Žmogžudystės įvykdytos 2009 metų spalio 5 dieną Kaune. Jomis įtariamas šiuo metu miręs D.Kedys, kaltinęs šiuos ir kitus asmenis dėl jo mažametės dukters seksualinio išnaudojimo.

Tarp šios bylos kaltinamųjų - buvęs Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas, buvęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro vado pavaduotojas Tomas Ulpis, Kriminalinio policijos biuro pareigūnai, operatyvinius veiksmus atlikę Dariušas Sinkevičius ir Vitalijus Vitkovskis bei jų vadovas, Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus viršininkas Emilijus Damukaitis.

Dabar ima aiškėti, kad tam tikra informacija apie rengiamus nužudymus buvo žinoma ir Vilniaus apygardos, ir Generalinei prokuratūrai.

Buvęs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vadovas Algimantas Kliunka, dabar dirbantis advokatu ketvirtadienį teisme sakė, kad po teisėjo J.Furmanavičiaus nužudymo iškart įtaręs Drąsių Kedį.

„Kalbant apie versijas, tai apie D.Kedį galvojau, bet iš patirties žinau, kad tiriant pareigūnų nužudymo bylas reikės tirti visas bylas - įtariamuosius, kaltinamuosius, asmeninį gyvenimą“, - sakė A.Kliunka.

Jis pripažino, kad įtarimai sustiprėjo, kai išgirdo, jog namuose nėra D.Kedžio ir legaliai laikytų keletos jo ginklų.

A.Kliunka sakė, kad po teisėjo nužudymo išvyko į Kauną, prašė pasirūpinti Andriaus Ūso ir jo advokato apsauga.

„Kažkas paskambino Kauno Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos vadovui Edgarui Mažeikai. Jis pasakė, kad yra antras nužudymas, kad nužudyta V.Naruševičienė. Aš pirmą kartą išgirdau jos pavardę. (..) Sudariau grupę pareigūnų, nuolat važinėjau į Kauną, sprendžiau bylos tyrimo klausimus“, - sakė eksprokuroras A.Kliunka.

Jis teigė, kad jeigu būtų anksčiau žinojęs, jog Laimutės Stankūnaitės seseriai gresia pavojus, būtų organizavęs apsaugą ir jai, kaip ir Aandriui Ūsui ir jo gynėjui, galbūt būtų išvengta vienos mirties. A.Kliunka tikino, kad iki jo skyriaus nebuvo atėjęs nė vienas raštas ar skundas, kuriame minėta V.Naruševičienės pavardė.

Buvęs generalinio prokuroro pavaduotojas Vytautas Barkauskas teisme taip pat pripažino, kad iš karto po Kauno apygardos teismo teisėjo J.Furmnavičiaus nužudymo 2009 metų spalį iš karto pamanė, kad teisėją galėjo nušauti kaunietis D.Kedys.

„Iš karto po nužudymo sakiau, kad reikia ieškoti D.Kedžio“, - teismui sakė V.Barkauskas.

Jis teigė, kad būdamas generalinio prokuroro pavaduotoju jis priėmė sprendimą vadinamąją pedofilijos bylą iš Kauno perduoti tirti Vilniaus apygardos prokuratūrai.

„Kaip tik tuo metu buvo padaryta ekspertizė, kurios išvada, kad mergaitės parodymai įtakoti pašalinių asmenų. Tada padariau išvadą, kad Kaune vaikui neužtikrina apsaugos, todėl priėmiau sprendimą perduoti bylą tirti Vilniaus apygardos prokuratūrai. Jeigu trumpai sakant, nusprendžiau, kad ten nesusitvarko su tyrimu“, - sakė buvęs generalinio prokuroro pavaduotojas.

V.Barkauskas pasakojo artais domėjęsis pedofilijos byla, todėl kartą Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas Ramutis Jancevičius jam užsiminė apie iš policijos pareigūnų gautą slaptą informaciją.

Pasak liudytojo, per vieną pokalbį R.Jancevičius paminėjo, kad buvo atėję policijos pareigūnai ir minėjo, jog D.Kedys ieško įsigyti nelegalų perdirbtą šaunamąjį ginklą, dėl to buvo surašytas trumpas tarnybinis pranešimas ir buvo kreiptasi į teismą, prašant pradėti D. Kedžio telefoninių pokalbių kontrolę, siekiant išsiaiškinti galimai daromą nusikaltimą. Tačiau netrukus Kaune įvyko žudynės.

Prokuratūrai buvo žinoma, kad rengiamasi nužudyti Kauno apygardos teismo teisėją J.Furmanavičių, ketvirtadienį teisme pareiškė ir buvęs Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotas Irmantas Mikelionis, dabar dirbantis Generalinėje prokuratūroje.

Pasak I.Mikelionio, 2009 metų rugsėjį įvyko pokalbis tarp jo ir tuometinio jo viršininko, vyriausiojo apygardos prokuroro R.Jancevičiaus. Pasak liudytojo, R.Jancevičius informavo, kad pas jį buvo atvykęs tuometinis Policijos departamento pareigūnas Tomas Ulpis ir pateikė informaciją apie Drasių Kedį.

„Jis paminėjo, kad T.Ulpis informavo, jog D.Kedys rengiasi ar planuoja nužudyti J.Furmanavičų, kažkas iš asmenų turi šaunamąjį ginklą, ieškomas žmogus nužudymui įvykdyti. Visų detalių neatsimenu. R.Jancevičius pasakė, kad visa informacija perduota prokurorui Nerijui Bieliauskui“, - liudijo I.Mikelionis.

„Akistatą su R.Jancevičiumi!“ - po tokio liudijimo pasigirdo kaltinamųjų ir jo advokatų šūksniai. Tačiau teisėjas pasakė, kad šiuo metu to padaryti negalima, nes teismo salėje nėra R.Jancevičiaus.

Pastarasis prokuroras liudytoju apklaustas posėdyje kovo 28 dieną.

Tame posėdyje Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras taip pat pripažino, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai buvo pateikę informaciją, jog dabar dviejų žmonių nužudymu įtariamas D.Kedys ketino įsigyti ar jau buvo įsigijęs ginklą. Apie tai buvo informuota ir Generalinės prokuratūros vadovybė.

„Nežinau, kuris iš į prokuratūrą atvykusių pareigūnų man pasakė, kad jie turi nepatikrintos informacijos apie tai, jog mūsų tiriamoje pedofilijos byloje nukentėjusiuoju pripažintas D.Kedys ar ieško įsigyti ginklo, ar jau turi ginklą“, - teisme yra sakęs R.Jancevičius.

I.Mikelionis taip pat pripažino, kad iš dabar teisiamų kriminalinės policijos pareigūnų 2010 metais buvo gavęs informacijos apie įtariamus D.Kedžio bendrininkus - Raimundą Ivanauską ir Eglę Barauskaitę. Pastarųjų byla bus pradėta nagrinėti kitą savaitę.

Pasak I.Mikelionio, ši informacija buvo pateikta tuomečiam generaliniam prokurorui A.Valantinui ir jo pavaduotojui V.Barkauskui.

Jau miręs kaunietis D.Kedys savo buvusią sugyventinę ir jos seserį kaltino ryšiais su pedofilais, esą jos leido jiems išnaudoti savo mažamečius vaikus.

Kaltinimai dėl galimo mažametės D.Kedžio ir L.Stankūnaitės dukters tvirkinimo buvo pateikti Andriui Ūsui jam dar esant gyvam. Tačiau dviejų instancijų teismai nusprendė, kad dabar jau miręs A.Ūsas yra nekaltas.