Pereiti į pagrindinį turinį

Betliejaus žvaigždė – kometa, žvaigždė, planetos ar stebuklas?

2011-12-28 17:06
Betliejaus žvaigždė – kometa, žvaigždė, planetos ar stebuklas?
Betliejaus žvaigždė – kometa, žvaigždė, planetos ar stebuklas? / Shutterstock nuotr.

Kalėdos jau praėjo, todėl pats metas į šią šventę pažvelgti iš mokslinės pusės. Vienas iš kalėdinių simbolių – Betliejaus žvaigždė, kuri trims karaliams rodė kelią pas kūdikėlį Jėzų. Tačiau kas iš tiesų buvo šis fenomenas – žvaigždė, kometa, supernova ar tikras stebuklas, klausia livescience.com.

Mokslininkams išsiaiškinti tiesą apie Betliejaus žvaigždę gana sunku. Klausimų kyla dėl tikros Kristaus gimimo datos bei terminologijos, kurią prieš 2 tūkst. metų naudojo žemės gyventojai. Tuo metu kiekvienas dangaus kūnas, kuris buvo pakankamai ryškus, kad matytųsi naktiniame danguje, buvo vadinami žvaigžde. Meteorai buvo praminti krentančiomis žvaigždėmis, kometos – plaukuotomis žvaigždėmis, novos – naujomis žvaigždėmis, o planetos – keliaujančiomis žvaigždėmis.

Biblijoje apie kalendorinę Jėzaus gimimo datą nieko nesakoma. Spręsti apie tikslų laiką galima iš minimų istorinių personažų ir įvykių, pavyzdžiui, karaliaus Herodo valdymo laikotarpio. Šių dienų istorikai mano, kad karalius mirė 4-1 m. iki Kristaus gimimo pagal dabartinį kalendorių. Biblijoje teigiama, kad trys karaliai spėjo aplankyti Herodą prieš pat jo mirti. Šis karalius ir išsiuntė trijulę ieškoti kūdikėlio Jėzaus. Todėl Kristus turėjo gimti dar prieš tai. Taip pat abejonių kelia ir tai, kad Dievo sūnus gimė gruodžio mėnesį. Luko knygoje aprašytas Kristaus gimimo periodas, kuriame minimi ėriukus naktimis ganantys piemenys, leidžia daryti prielaidą, kad Jėzaus atėjimas į žemę turėjo būti pavasarį.

Senovės laikais gruodžio 25 dieną buvo švenčiama romų Saturnalijos – metas, kai buvo keičiamasi dovanomis, namai ir gatvės puošiami, žmonės atostogaudavo ir švęsdavo.

Manoma, kad krikščionys pasirinko šią dieną, kad išvengtų nereikalingo dėmesio ir bausmių už savo tikėjimą. Kai imperatorius Konstantinas oficialiai įteisino krikščionybę, Kalėdos ir toliau buvo švenčiamos gruodžio 25 dieną.

Beto, Kristus tikrai negalėjo gimti prieš 2011 metų. Kalendorius, kurį naudojame dabar, iš romėniško buvo pakeistas 523 metais. Deja, kalendoriaus keitimo metu buvo padarytos dvi klaidos.

Pirma, praleisti nuliniai metai. Po 1 metų prieš Kristų, eina 1 metai po Kristaus. Tuo metu Europoje nulis nebuvo laikomas skaičiumi. 

Antra, keičiant kalendorių buvo atsižvelgta į tai, kad Jėzus gimė 28-tais imperatoriaus Augusto valdymo metais. Tačiau pamiršta, kad pirmus ketverius metus Augustas buvo žinomas Oktavijaus vardu, kurį senatas tik vėliau pakeitė.

Taigi tikėtina, kad skaičiuojant metus nuo Kristaus gimimo apsiskaičiuota ketveriais metais.

Kalbant apie Betliejaus žvaigždę, dauguma astronomų mano, kad labiausiai tikėtina, jog ji danguje pasirodė 7-2 m. pr.Kr.

Astronomai yra aprašę mažiausiai keturias teorijas, aiškinančias Betliejaus žvaigždę.

Pirmoji aiškina, kad Betliejaus žvaigždė buvo ryškus meteoras, skrodžiantis horizontu. Tačiau ši teorija abejotina, nes meteorai danguje matomi labai trumpai ir kažin, ar to laiko būtų užtekę karaliams susigaudyti, kur gimė Jėzus.

Taip pat manoma, kad Betliejaus žvaigždė galėjo būti ryški kometa. Tokie dangaus kūnai matosi gana ilgai ir plika akimi. Kometos uodega galėjo pasitarnauti kaip rodyklė klajojantiems karaliams.

Garsioji Halley kometa, paskutinį kartą matyta 1986 metais, buvo danguje pasirodžiusi 11 m.pr.Kr. rugpjūčio-rugsėjo mėnesį. Tačiau daug mokslininkų atmeta galimybę, kad ši kometa ir buvo Betliejaus žvaigždė dėl per didelio laiko skirtumo tarp jos pasirodymo ir Kristaus gimimo. Beto, kometos tais laikais buvo laikomos blogio simboliu, o ne karalių gimimą žyminčiu dangaus kūnu.

Paprasčiausias Betliejaus žvaigždės paaiškinimas būtų nova ar supernova – mirštančios žvaigždės atsiranda dangaus vietoje, kurioje nieko nebuvo ir taip pat be pėdsakų dingsta. Supernovų pasirodymas danguje yra nenuspėjamas. Tačiau astronomai neturi jokių duomenų apie novos ar supernovos pasirodymą danguje, kai vyko trijų karalių kelionė.

Ketvirtoji teorija spėja, kad Betliejaus žvaigždė galėjo būti susidariusi iš planetų padėties danguje. Manoma, kad kelios planetos galėjo suformuoti danguje matomą geometrinę formą 7-2 m.pr.Kr. Toks dangaus kūnų susitelkimas tikrai būtų patraukęs žemės gyventojų dėmesį.

Penktoji teorija, kurios nemini astronomai – Betliejaus žvaigždė buvo stebuklinga žvaigždė, pasirodžiusi pranešti apie Dievo sūnaus gimimą. Jei tikėti Biblija, Betliejaus žvaigždės savybė nejudėti ir rodyti į vieną tašką galėjo būti tik stebuklas. Kuri teorija teisinga, galite spręsti patys arba palaukti, kol astronomams pavyks atrasti tikrąją tiesą.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų