Vyksta ne "karinė operacija", kaip mus įtikinėja Kremliaus vadovas V.Putinas, o tikras karas. Ir agresija slenka ne iš nežinia ko, o iš Rusijos.

Tai, beje, daug kam buvo labai netikėta, nes Rusija nuo Stalino laikų įtikinėjo, kad yra už taiką, kad yra prieš karą, kad yra už nusiginklavimą.

Čia labai panašu į tai, ką ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje darė A.Hitleris sakydamas: viena tauta – viena tėvynė – vienas fiureris.

Lygiai to paties dabar siekia ir V.Putinas, norėdamas suvienyti slavų valstybes. Baltarusija jau "suvienyta", liko tik Ukraina. Bet šie kėslai nebus įgyvendinti, nes V.Putino planas "Barbarosa" iš esmės žlugo. Tai matome iš to, kad karinės pagalbos Rusija jau prašo Kinijos. Vadinasi, nieko gero vakarų fronte.

Visoje toje fašistinėje karinėje suirutėje sportinės varžybos atrodo kaip šventvagystė. Kaip puota maro metu. Todėl varžybos visame pasaulyje, o Europoje pirmiausia, neturėtų vykti tol, kol Ukrainoje Rusijos kariuomenė žudo žmones.

Negalima rengti pramoginių reginių vien tam, kad būtų patenkintas kai kurių vyrų kario instinktas, kuriuo ir paremtas sportas. Šį užsiėmimą Rusijos veiksmai Ukrainoje pastatė į vieną lygmenį su karu ir žmonių žudymu.