Todėl, kad B.Obamos užsienio politika atitinka Lietuvos interesus. Skamba miglotai?

Taigi, o dabar plačiau. Pirma, nesigilinant į B.Obamos vykdytą ir vykdomą vidaus politiką, šis JAV vadovas (bent jau pirmaisiais savo prezidentavimo metais) laikėsi pragmatiškos užsienio politikos linijos. Kai kurie B.Obamą kaltina, kad šis kaip įmanydamas stengėsi parodyti, jog jis – ne George'as W.Bushas. Todėl, kaip kalbėta, Amerika B.Obamos metais tapo mažiau pastebima ir Vašingtonas apleido savo ištikimus sąjungininkus...

Iš tiesų, B.Obama ir jo užsienio politikos planuotojai suvokė, kad Amerikai (taip, Amerikai, supervalstybei!) trūksta parako.

Žinoma, galima ginkluotis, bet, galimas daiktas, ginkluosis ir tavo priešininkas. Tačiau galima ir nusiginkluoti bei paskatinti tai padaryti savo priešininką. Požiūrio klausimas, kitaip sakant...

Kodėl B.Obama – parankus Lietuvai? Tiesą pasakius, jis – nei parankus, nei neparankus. Tiesiog jis mąsto bent jau šiek tiek racionaliau nei jo varžovas. Taigi, bent šiuo požiūriu jis parankesnis. Tiesa, kalbos yra kalbos...

Vis dėlto, vertinant B.Obamos varžovo Mitto Romney nuomonę apie „geopolitines dvikovas“ Europoje, o ypač Lietuvos pašonėje, B.Obama (objektyviai vertinant) atrodo gerokai solidžiau.

Tiesa, reikia pripažinti, kad B.Obama nieko tokio nenuveikė, ką būtų galima įvardyti, kaip reikšmingą pokytį JAV užsienio politikoje. Tačiau reikšmingų pokyčių niekuomet ir nebuvo daug. B.Obama – ne pirmas prakalbo apie nusiginklavimą, ne pirmas šiuo klausimu kreipėsi į Maskvą ir t. t.

Dabar apie Lietuvą. Jei B.Obama išlaikys įtampos sumažinimo kursą, mums (bent jau šiuo atveju) bus tik geriau. Tiek Lietuvos vadovams, tiek B.Obamai iš pradžių derėtų susitvarkyti savo kieme, o ne žiūrėti į kito.

O jei M.Romney savo kalbomis siekia populiarumo – tai jo asmeninis reikalas. Tačiau respublikono pažadai neturi nieko bendra su realiais Lietuvos interesais.