Tiesa, iš pradžių planuota skolintis tik milijardą, tačiau nutarta sumą padvigubinti, nors iki šiol net nežinoma, ar Lietuvoje apskritai bus tokios vertės projektų. Premjerės argumentas: „Dabar matome, kad skolinimasis brangs, turbūt yra prasmės pasinaudoti šia galimybe.“

Kitaip tariant, kuo brangesni kreditai, tuo daugiau būtina skolintis. Ką čia ir besakysi „šiandien dienai duotuoju klausimu“.

Pinigų Lietuvoje yra, trūksta tik išminties ir profesionalios vadybos, nes valstybės valdymu užsiima politiniai namudininkai.

Mūsų valdantieji taip įprato prie paskolų valstybės vardu, kad nebesustabdo arklių – juk atiduoti teks ne patiems, o kitai kadencijai. Jei kreditus reikėtų matuoti savai kišenei, bent jau atsirastų akstinas pamąstyti, kaip gauti pinigų ne blusinėjant ES fondus, bet sumažinus padrikas išlaidas (kiek ten vakcinos dozių už milijonus išvertėte į kanalą?).

Rezervų šiame fronte išties yra daug. Pvz., atsikratyti nereikalingo valstybės turto ir kasmet vis didėjančių jo išlaikymo sąnaudų. Dvigubai sumažinti ministerijų skaičių, nes jos ir dubliuoja, ir imituoja viena kitos veiklą. Radikaliai nupjauti visokių vegetatyvinių centrų, asociacijų, viešųjų ir biudžetinių įstaigų, kuriose tarpsta kavos siurbėlių chartija, skaičių. Pakeisti perteklinį LRT finansavimą numatantį įstatymą, sumažinti tautos debilumą puoselėjančių sporto išlaikytinių, pagaliau racionalizuoti visą viešąjį sektorių, pradėti rimtai kontroliuoti viešąsias išlaidas ir mažiau kaišioti biurokratinį snukį į verslo reikalus. Pinigų Lietuvoje yra, trūksta tik išminties ir profesionalios vadybos, nes valstybės valdymu užsiima politiniai namudininkai.

P. S. Pirma derėtų išasfaltuoti vieškelius, sueižėjusias magistrales ir griūvančius tiltus. Kad investitoriai pakeliui nenugarmėtų į stačias mūsų apsileidimo prarajas.