Už žurnalisto Vito Lingio nužudymą nuteistas Igoris Achremovas bus paleistas į laisvę. Taip ketvirtadienį nusprendė Vilniaus 3-asis apylinkės teismas.

Iškart po nutarties paskelbimo Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė Danutė Kisinienė sakė, kad šio teismo sprendimo neskųs, tačiau vakarop persigalvojo. Skundą teismui ji ruošiasi įteikti pirmadienį.

„Visi motyvai bus surašyti skunde, tačiau pagrindiniai išlieka tie patys - I.Achremovas atlieka bausmę dėl labai sunkaus nusikaltimo, neatlikta bausmės dalis dar yra gana didelė“, - sakė prokurorė.

Jei prokuratūra persigalvotų, I.Achremui Vilniaus 2-ųjų pataisos namų vartai turėtų atsiverti ateinantį trečiadienį.

Pavyzdingas kalinys

I.Achremovas už grotų jau yra praleidęs 16 metų, tai jau buvo penktasis jo bandymas ištrūkti į laisvę. Ankstesni buvo nesėkmingi.

1994 m. rudenį I.Achremovas, kaip ir „Vilniaus brigados“ vadeiva vadintas Borisas Dekanidzė, buvo nuteistas mirties bausme. B.Dekanidzei jis buvo įvykdytas, o I.Achremovui tuo pačiu nuosprendžiu mirties bausmė buvo pakeista įkalinimu iki gyvos galvos.

Po dešimties metų, 2004-ųjų sausį, Vilniaus apygardos teismas „Vilniaus brigados“ nariui įkalinimą iki gyvos galvos pakeitė į 25 metų laisvės atėmimo bausmę. Į laisvę I.Achremovas turėjo išeiti 2018 m. spalio 21 d.

Ištrūkti anksčiau laiko iš pataisos namų, jam padėjo ir pavyzdingas elgesys - buvęs „Vilniaus brigados“ narys per visą savo kalėjimo laiką buvo skatintas net 15 kartų.

Kartu su I.Achremovu ir B.Dekanidze buvo nuteisti ir Viačeslavas Slavickis (Slavėnia) bei Borisas Bobičenka (Slonas). V.Slavickiui skirta 14, o B.Bobičenkai - 13 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bendrai laisvėje

Abu jie jau seniai laisvėje. Policijos duomenimis, V.Slavickis išvykęs į užsienį, o apie B.Bobičenką pareigūnai teigia nieko negirdėję. "Jis išėjo į laisvę ir seniai apie jį nieko nežinome", - portalui yra sakęs buvęs Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos viršininkas Aleksandras Alijevas.

Slavėnia už grotų praleido 14 metų, Slonas, kuriam teismas buvo skyręs 13 metų ir 3 mėnesius nelaisvės, kalėjo šiek tiek daugiau nei 12 metų.

Pareigūnai žino, kad į laisvę išėjęs V.Slavickis dar kurį laiką bendravo su kitu "Vilniaus brigados" nariu Tadeušu Vasilevskiu (Gibonu), tačiau Slavėnia išvyko, o Gibonas liko vienišas. "Jis laisvėje, niekur nedirba, sėdi namie, yra niekam nereikalingas", - kalbėjo A.Alijevas.

Teismas ne viską įvertino

Nužudyto V.Lingio brolis Audris Lingys savo brolio žudiko paleidimo į laisvę komentuoti nenorėjo. „Paleido, tai paleido“, - tepasakė jis.

„Teismas labai jau liberaliai pažiūrėjo į visą šį reikalą, bet ar jis įvertino viską, man kyla klausimas“, - I.Achremovo paleidimą į laisvę komentavo Artūras Paulauskas, tuo metu buvęs generaliniu prokuroru ir pats palaikęs valstybinį kaltinimą bene garsiausioje visų laikų byloje.

A.Paulausko teigimu, žmogaus gyvybė yra neįkainojamas dalykas ir 25 metų laisvės atėmimo bausmė tikrai nėra per didelė už tokį nusikaltimą. „Manau, kad jis bausmę turėjo atlikti iki galo. Po šio teismo sprendimo ir kiti gali pagalvoti, kad nėra baisu atimti žmogaus gyvybę, pasėdėsi kelis metelius ir vėl būsi laisvas“, - kalbėjo buvęs generalinis prokuroras.

Jo nuomone, prieš paleisdamas I.Achremovą į laisvę teismas turėjo atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, pasižiūrėti, kokia prieš 16 metų buvo kriminogeninė situacija Vilniuje ir koks žmogus buvo nužudytas.

„Žurnalistas nužudytas už savo profesinę veiklą, žmogus rašė principingus straipsnius. Tuo metu situacija buvo sunki ir teismas neturėtų į tai žiūrėti, kaip į lengvinančią aplinkybę tiems žmonėms“, - piktinosi A.Paulauskas.

Kaltė neįrodyta

B.Dekanidzė buvo šios žmogžudystės užsakovas, I.Achremovas tiesioginis vykdytojas, paleidęs į žurnalistą šūvius. Kartu su juo prie V.Lingio namo buvo ir V.Slavickis bei B.Bobičenka. Reikalui esant, jie turėjo pridengti savo ir I.Achremovo atsitraukimą.

V.Lingio nužudymu buvo įtariamas ir Igoris Tiomkinas (Timocha). Iškart po nužudymo jis pasislėpė užsienyje, vėliau buvo išduotas Lietuvai.

Teisėsaugininkams nepavyko įrodyti, kad Timocha prisidėjo prie žurnalisto nužudymo, tačiau jis buvo teisiamas ir gavo 10 metų kalėjimo už dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje ir turto prievartavimą iš verslininko Semiono Dielniko.

Didelę įtaką "Vilniaus brigadoje" turėjęs I.Tiomkinas po 9 metų, praleistų už grotų, 2004 m. (metais anksčiau) išėjo į laisvę ir įsidarbino futbolo klube "Polonia".

Dabar Timocha gyvena prabangiai, nemažai skraido į užsienį, tačiau bent kol kas pareigūnai nepastebi, kad jis užsiimtų nusikalstama veikla. Įtariama, kad I.Tiomkinui atiteko nemaža dalis buvusios "Vilniaus brigados" kasos.

Įžūli žmogžudystė

V.Lingys buvo nušautas 1993 m. spalio 12-osios rytą, daugiabučio namo kieme S.Stanevičiaus gatvėje. Į žurnalistą mirtini šūviai buvo paleisti vos šiam priėjus prie kieme stovinčio automobilio.

Daugiausia kulkų kliuvo į krūtinę, viena - į skruostą, dar kelios lėkė pro šalį.

Praėjus pusvalandžiui, į kiemą privažiavo operatyvininkų, ekspertų, atvyko visų miesto specialiųjų tarnybų vadovai. Iškart po nužudymo pradėta tirti viena vienintelė versija - žmogžudystė susijusiu su V.Lingio tiesioginiu darbu.

Po šio įvykio pradėjus narplioti „Vilniaus brigados“ nusikaltimus, paaiškėjo, kad žurnalisto žmogžudystė sostinės mafijos planuose buvo tik pradžia, gauja rengėsi kur kas platesnio užmojo nusikaltimams, buvo planuota susidoroti su aukščiausios šalies valdžios atstovais, teisėsaugininkais.

Nors sostinės pareigūnus dar liepą buvo pasiekusi informacija apie planuojamus susidorojimus, o „Vilniaus brigada“ viešai buvo pareiškusi, jog Vilnių valdo jie, teisėsaugininkai kažkodėl delsė imtis ryžtingesnių veiksmų.

„Nubudo“ jie tik po V.Lingio nužudymo - prasidėjo kratos, sulaikymai. Netrukus buvo nustatytas ir žmogžudystės užsakovas ir jos vykdytojai.

Tyrimas įgavo dar didesnį pagreitį, kai su teisėsauga sutiko bendradarbiauti I.Achremovas. Nors kiti jo bendrai kategoriškai neigė savo kaltę, jis papasakojo visas šio nusikaltimo detales.

Terorizavo valstybę

Šių metų sausį miręs B.Dekanidzės tėvas Georgijus Dekanidzė po mirties nuosprendžio paskelbimo vienturčiui sūnui visais įmanomais būdais bandė jį išsukti. Šios jo pastangos apaugo legendomis.

Teigiama, kad 1994 m. lapkričio 9 d. Lietuva sulaukė perspėjimo iš Vokietijos aplinkos, gamtos apsaugos ir branduolinio saugumo federalinės ministerijos, kad esama duomenų apie G.Dekanidzės ketinimus organizuoti Ignalinos atominės elektrinės susprogdinimą. Esą tokiam žingsniui jis būtų ryžęsis, jei jo sūnui būtų buvusi skirta mirties bausmė.

Kitą dieną iš tos pačios Vokietijos ministerijos esą buvo atsiųstas dar vienas perspėjimas. Jame teigta, kad teroro aktui jau viskas pasiruošta, į jį įtraukti keli elektrinės darbuotojai, o pats teroro aktas numatytas lapkričio 15-ąją.

Kad ir kaip buvo, 1994 m. lapkričio 14-ąją Ignalinos atominėje elektrinėje tikrai buvo sustabdyti abu blokai. Elektrinė buvo paleista po kelių dienų. Tuometis energetikos ministras Algimantas Stasiukynas pranešė, jog dėl to, kad elektrinė buvo sustabdyta neplanuotai, Lietuva patyrė 6,7 mln. litų nuostolį.

Po sūnaus sušaudymo, G.Dekanidzė buvo visiškai sugniuždytas, jis užsidarė savo sodyboje Trakų rajone ir beveik nepasirodydavo viešumoje. Po nuosprendžio B.Dekanidzei įvykdymo žlugo ir "Vilniaus brigada".