B. Netanyahu, kuris Izraelyje patiria vis didesnį spaudimą dėl Gazos Ruože laikomų įkaitų ir korupcijos teismo proceso, sakė, kad B. al Assado nuvertimas buvo „smūgių, kuriuos sudavėme Iranui ir „Hezbollah“ – pagrindiniams al Assado rėmėjams – tiesioginis rezultatas“.

Danny Citrinowiczius (Danis Citrinovičius) iš Tel Avive įsikūrusio analitinio centro „Institute for National Security Studies“ (INSS) naujienų agentūrai AFP sakė, jog tiesa, kad Izraelis padėjo paspartinti įvykius Sirijoje, bet B. al Assado žlugimas buvo nenumatyta pasekmė.

„Akivaizdu, jog tai, ką padarė Izraelis, tikrai prie to nuvedė, bet abejoju, kad jie turėjo tam strategiją“, – sakė jis.

Lapkričio 27 dieną, kai prasidėjo Sirijos sukilėlių puolimas, B. Netanyahu įspėjo B. al Assadą, kad jis žaidžia su ugnimi remdamas „Hezbollah“ ir padėdamas perduoti ginklų į Libaną.

„Tačiau jis niekada nežinojo, kad (sukilėlių puolimui vadovavęs Abu Mohammedas) al Jolani (Abu Mohamedas Džolanis) ketino pradėti ataką“, – sakė D. Citrinowiczius.

„Ir, žinoma, niekas neapskaičiavo, kaip faktas, kad Iranas ir „Hezbollah“ labai susilpnėjo, pakenks al Assado galimybėms apsaugoti save ir savo režimą“, – pridūrė D. Citrinowiczius.

Analitikai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Rusijos – svarbios B. al Assado karinės rėmėjos – dėmesys buvo nukrypęs į Ukrainą. Tai taip pat laikoma vienu iš veiksnių, nulėmusių Sirijos režimo žlugimą, o B. Netanyahu to kontroliuoti negalėjo.

Tyrimų grupės „Meir Amit Center“ analitikas ir buvęs karinės žvalgybos pareigūnas Avivas Oregas sakė, kad B. Netanyahu pareiškimas yra iš dalies pagrįstas.

„Tai kaip domino lentelės (...). Nuverti pirmąją, o tada nuvirsta antroji ir taip toliau“, – sakė jis AFP.

Kaip svarbų veiksnį A. Oregas nurodė rugsėjo pabaigoje smarkiai suintensyvintus Izraelio smūgius libaniečių grupuotei „Hezbollah“ Sirijoje ir Libane.

„Hezbollah“ Sirijoje turėjo labai daug kovotojų, o dabar jie išvyko ar atsitraukė“, – sakė jis.

Tačiau A. Oregas taip pat atkreipė dėmesį į Sirijos sukilėlių sugebėjimą „vykdyti tokį agresyvų puolimą“.

Strategijos pasikeitimas

Analitikai taip pat pabrėžia, kad viso Sirijos pilietinio karo metu Izraelis nerėmė vyriausybės pakeitimo šioje šalyje.

Prieš B. al Assado nuvertimą ilgą laiką atrodė, kad Izraelis teikia pirmenybę B. al Assado išlikimui, o ne galimam „islamistų ar džihadistų grupių atėjimui į valdžią“, sakė Didier Billionas (Didjė Bijonas) iš Paryžiuje įsikūrusio analitinio centro IRIS.

A. Orego teigimu, B. Netanyahu negalėjo numatyti Izraelio veiksmų padarinių Sirijai, bet jo sprendimas sparčiai eskaluoti kovą su „Hezbollah“ buvo didžiulė karinė sėkmė.

„Hezbollah“ per visą pilietinį karą buvo svarbi B. al Assado rėmėja; grupuotė į Siriją buvo atsiuntusi tūkstančius savo kovotojų.

Tačiau D. Citrinowiczius sakė, kad B. Netanyahu pastarojo meto sprendimai yra ilgalaikės strategijos pakeitimas, kurį teko daryti po netikėto palestiniečių islamistų organizacijos „Hamas“ išpuolio 2023 metų spalio 7 dieną.

Pasak jo, prieš karą Gazos Ruože B. Netanyahu nenorėjo smogti Irano tinklui iš antiizraelietiškų kovotojų grupuočių, įskaitant „Hezbollah“.

Tačiau po karą Gazos Ruože išprovokavusios „Hamas“ 2023-iųjų spalio 7-osios atakos Izraelis pradėjo karą ir su „Hezbollah“. Izraeliečiai nukovė daugumą „Hezbollah“ vadų, tarp jų ilgametį lyderį Hassaną Nasrallah (Hasaną Nasralą), taip pat kelis iraniečių vadus.

„Strategijos nebuvo, bet viskas ėjosi taip gerai, kad po visko galima sakyti: „Nuostabi strategija“, – kalbėjo D. Citrinowiczius.