21 val. vietos (22 val. Lietuvos) laiku užsidarius rinkimų apylinkėms Lenkijos radijo paskelbta balsavusiųjų apklausa parodė, kad R. Trzaskowskis iš premjero Donaldo Tusko Pilietinės koalicijos (KO), didžiausios valdančiosios koalicijos jėgos, turėtų surinkti apie 30,8 proc. balsų.

Tuo metu kadenciją baigiančio prezidento Andrzejaus Dudos (Andžejaus Dudos) ir pagrindinės dešiniojo sparno opozicinės partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) remiamas K. Nawrockis turėtų gauti apie 29,1 proc. balsų, rodo ši apklausa.

Kraštutinių dešiniųjų kandidatui Slawomirui Mentzenui (Slavomirui Mencenui) apklausa prognozuoja 15,4 proc. balsų.

Likusieji kandidatai renka 0,1–6,2 proc. balsų.

Galutiniai oficialūs rinkimų pirmojo turo, kuriame dalyvavo 13 kandidatų, greičiausiai bus paskelbti pirmadienį.

Antrasis Lenkijos rinkimų turas vyks birželio 1 dieną. Jame susirungs du didžiausio rinkėjų palaikymo pirmajame ture sulaukę kandidatai.

Rinkimai vyksta tuo metu, kai dėl tebesitęsiančio karo kaimyninėje Ukrainoje ir didėjančio nerimo, kad JAV įsipareigojimai Europos saugumui gali susilpnėti valdant prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui), padidėjo susirūpinimas dėl saugumo.

Pastarojo meto rinkėjų apklausos rodė, kad populiariausi kandidatai yra R. Trzaskowskis bei K. Nawrockis.

Lenkijos valdžios institucijos pranešė apie bandymus kištis iš užsienio, įskaitant penktadienį prieš D. Tusko koalicijos partijas nukreiptas kibernetines atakas ir valstybinio tyrimų instituto įtarimus, kad politinės reklamos socialiniame tinkle „Facebook“ buvo finansuojamos iš užsienio.

Nors Lenkijos ministras pirmininkas ir parlamentas turi pagrindinius įgaliojimus vidaus politikos srityje, prezidentas irgi turi nemažai galių. Prezidentas yra ginkluotųjų pajėgų vadas, vaidina svarbų vaidmenį užsienio ir saugumo politikoje ir gali vetuoti teisės aktus.

Konservatyvusis kadenciją baigiantis prezidentas A. Duda per pastaruosius metus ne kartą pasinaudojo pastarąja galia, kad sutrukdytų D. Tusko darbotvarkei, pavyzdžiui, blokavo ambasadorių paskyrimus ir pasipriešino ginčytinų teismų ir žiniasklaidos reformų, įvestų PiS valdymo laikotarpiu atšaukimui.

Tikėtina, kad R. Trzaskowskio pergalė užbaigs tokią priešpriešą. Jis pažadėjo remti teismų ir viešosios žiniasklaidos reformas, kurios, kritikų teigimu, buvo politizuotos valdant konservatoriams. D. Tusko oponentai sako, kad jis taip pat politizavo visuomeninę žiniasklaidą.