„Vasaros jūros ledo išnykimas Arkties regione yra viena iš pirmųjų minų šiame minų lauke, vienas iš lūžio taškų, kurį pirmiausia peržengėme, kai leidome atšilimui nueiti per toli, – sakė Markus Rexas. – Ir iš esmės galima paklausti, ar mes dar neužlipome ant šios minos ir nesukėlėme sprogimo“.

M. Rexas vadovavo didžiausiai pasaulio misijai į Šiaurės ašigalį – ekspedicijai, kurioje dalyvavo 300 mokslininkų iš 20 šalių.

Ekspedicija grįžo į Vokietiją spalio mėnesį po 389 dienų, praleistų dreifuojant pro Šiaurės ašigalį, ir parsivežė namo pribloškiančių įrodymų apie mirštantį Arkties vandenyną ir perspėjimą apie vasaras be ledo, kurių sulauksime vos po kelių dešimtmečių.

140 milijonų eurų kainavusi ekspedicija taip pat parsivežė 150 terabaitų duomenų ir daugiau nei 1000 ledo mėginių.

Pateikdamas savo pirmąsias išvadas, M. Reksas sakė, kad mokslininkai nustatė, kad Arkties jūros ledas „2020 metų pavasarį tirpo greičiausiai nuo įrašų pradžios“ ir kad „jūros ledo paplitimas vasarą buvo perpus mažesnis nei prieš dešimtmečius“.

„Tik ateinančių metų vertinimas leis mums nustatyti, ar vis dar galime išgelbėti Arkties jūros ledą, kad jis išliktų ištisus metus, imdamiesi stiprios klimato apsaugos, ar jau praleidome šį svarbų klimato sistemos lūžio tašką“, – pridūrė jis.