Joje priduriama, kad šiuo aspektu jos gerokai atsilieka nuo į biržos prekybos sąrašus įtrauktų įmonių.

Tačiau tam, kad pasaulis įgyvendintų 2015 metų Paryžiaus klimato susitarime nustatytą tikslą pasaulinį atšilimą apriboti 1,5 laipsnio Celsijaus, neviršijant šios ribos, visos įmonės turi sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį, pažymima grupės „Net Zero Tracker“ ataskaitoje.

Grupės atstovas Johnas Langas (Džonas Langas) naujienų agentūrai AFP teigė, kad privačiosios įmonės lėtai prisiima klimato kaitai stabdyti skirtus įsipareigojimus dėl to, kad joms trūksta rinkos spaudimo ir susirūpinimo dėl reputacijos jausmo, palyginti su biržoje kotiruojamomis įmonėmis, taip pat dėl to, kad nėra reguliavimo.

„Manau, kad padėtis keičiasi visose trijose srityse“, – pridūrė jis.

Ataskaitoje lyginama 200 didžiausių pasaulio įmonių – į biržos prekybos sąrašus įtrauktų ir privačių – pagal jų pateiktas išmetamųjų teršalų mažinimo strategijas ir vadinamuosius grynojo nulio – nulinio ŠESD išmetimo – tikslus.

Nustatyta, kad tik 40 iš 100 privačiųjų įmonių, kurios buvo apžvelgtos, užsibrėžė tokius tikslus, palyginti su 70 iš 100 viešai kotiruojamų bendrovių.

Iš tikslus nusistačiusių privačių bendrovių tik aštuonios paskelbė planus, kaip jų sieks.

„Pažadas be plano nėra pažadas, o grynas viešųjų ryšių triukas“, – sakoma ataskaitoje.

Intensyvėja reguliavimas

Ataskaitoje teigiama, kad tik dvi įmonės – baldų bendrovė „Ikea“ ir JAV inžinerijos milžinė „Bechtel“ – atsisakė naudoti prieštaringai vertinamus anglies dioksido kreditų mechanizmus – leidimus išmesti ŠESD – savo grynojo nulio tikslams pasiekti.

Tokie kreditai leidžia įmonėms kompensuoti išmetamų teršalų kiekį, skiriant pinigus kokiam nors projektui, kuriuo mažinamas ŠESD kiekis arba jo išvengiama, pavyzdžiui, miškų apsaugai. Tačiau kritikai teigia, kad šis mechanizmas leidžia įmonėms ir toliau teršti aplinką.

Nustatyta, kad nė viena iš aštuonių į ataskaitą įtrauktų iškastinį kurą naudojančių bendrovių nėra užsibrėžusi grynojo nulio tikslo, palyginti su 76 proc. didžiausių sektoriaus kotiruojamų įmonių.

Palyginti su ankstesne 2022 metais atlikta analize, skaičiai taip pat nedaug pagerėjo, nepaisant to, kad reguliavimas visame pasaulyje smarkiai išaugo, sakė J. Langas.

Kelios jurisdikcijos, įskaitant Jungtinę Karalystę, priėmė su klimato kaita susijusios informacijos atskleidimo taisykles.

Tokiuose verslo centruose kaip Kalifornija ir Singapūras įsikūrusios įmonės ataskaitas apie išmetamą ŠESD kiekį privalės teikti nuo 2027 metų.

Europos Sąjunga taip pat priėmė du klimato srities reglamentus – Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyvą (angl. Corporate Sustainability Reporting Directive, CSRD) ir Įmonių tvarumo deramo patikrinimo direktyvą (angl. Corporate Sustainability Due Diligence Directive, CSDDD), pagal kuriuos tūkstančiai didelių įmonių greitai privalės teikti ataskaitas apie savo poveikį klimatui ir išmetamus teršalus bei imtis veiksmų jiems mažinti.

„Stengiamės, kad privačios įmonės suprastų, kas jų laukia“, – sakė J. Langas.

„Nutekėjimo efektas“

ES politika turės daug apimančių pasekmių, nes bus taikoma ne tik blokui priklausančiose šalyse įsikūrusioms įmonėms, bet ir toms, kurių pagrindinės buveinės gali būti kitur, o filialai ar dukterinės įmonės – valstybėse narėse.

Tačiau ataskaitoje išskirtos dvi privačiosios Europos įmonės, įskaitant Prancūzijos prekybos centrų tinklą „E. Leclerc“, kurios nenustatė jokių išmetamųjų teršalų mažinimo tikslų.

„E. Leclerc“ AFP nurodė, kad stengiasi taikyti tvaresnę praktiką, pavyzdžiui, atsisakyti vienkartinių plastikinių maišelių naudojimo, ir yra „įsipareigojusi artimiausiu metu nustatyti visos bendrovės emisijų kiekio mažinimo tikslus“.

Tačiau artėjant ES reglamentų įsigaliojimui, įmonės nebegalės ilgiau vengti su klimato kaitos stabdymu susijusių tikslų, AFP sakė organizacijos „NewClimate Institute“ atstovė Sybrig Smit (Saibrig Smit).

„Iš tikrųjų tai gana pagrįsta. Jei įmonės nori užsiimti verslu Europoje, joms teks susidurti su pasekmėmis“, – pridūrė ji.

Analizuotos įmonės sudaro maždaug 23 proc. pasaulio ekonomikos, dauguma jų įsikūrusios Kinijoje, JAV arba ES valstybėse narėse – didžiausiose ŠESD teršėjose, sakė J. Langas.

Pasak jo, bet kokie pokyčiai, kurių įmonės imsis, kad atitiktų naujas taisykles, bus itin naudingi aplinkai.

„Jos turi tokį „nutekėjimo efektą“. Kai tokia didelė bendrovė įgyvendina ką nors realaus, tai turi didžiulį poveikį likusiam sektoriui, kuriame ji veikia“, – sakė S. Smit.