- Rūta Androšiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tik 40 iš 100 didžiausių pasaulio privačiųjų įmonių, siekdamos kovoti su klimato kaita, užsibrėžė tikslus visiškai atsisakyti anglies dioksido išmetimo, teigiama pirmadienį paskelbtoje ataskaitoje.
Joje priduriama, kad šiuo aspektu jos gerokai atsilieka nuo į biržos prekybos sąrašus įtrauktų įmonių.
Tačiau tam, kad pasaulis įgyvendintų 2015 metų Paryžiaus klimato susitarime nustatytą tikslą pasaulinį atšilimą apriboti 1,5 laipsnio Celsijaus, neviršijant šios ribos, visos įmonės turi sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį, pažymima grupės „Net Zero Tracker“ ataskaitoje.
Grupės atstovas Johnas Langas (Džonas Langas) naujienų agentūrai AFP teigė, kad privačiosios įmonės lėtai prisiima klimato kaitai stabdyti skirtus įsipareigojimus dėl to, kad joms trūksta rinkos spaudimo ir susirūpinimo dėl reputacijos jausmo, palyginti su biržoje kotiruojamomis įmonėmis, taip pat dėl to, kad nėra reguliavimo.
„Manau, kad padėtis keičiasi visose trijose srityse“, – pridūrė jis.
Ataskaitoje lyginama 200 didžiausių pasaulio įmonių – į biržos prekybos sąrašus įtrauktų ir privačių – pagal jų pateiktas išmetamųjų teršalų mažinimo strategijas ir vadinamuosius grynojo nulio – nulinio ŠESD išmetimo – tikslus.
Nustatyta, kad tik 40 iš 100 privačiųjų įmonių, kurios buvo apžvelgtos, užsibrėžė tokius tikslus, palyginti su 70 iš 100 viešai kotiruojamų bendrovių.
Iš tikslus nusistačiusių privačių bendrovių tik aštuonios paskelbė planus, kaip jų sieks.
„Pažadas be plano nėra pažadas, o grynas viešųjų ryšių triukas“, – sakoma ataskaitoje.
Intensyvėja reguliavimas
Ataskaitoje teigiama, kad tik dvi įmonės – baldų bendrovė „Ikea“ ir JAV inžinerijos milžinė „Bechtel“ – atsisakė naudoti prieštaringai vertinamus anglies dioksido kreditų mechanizmus – leidimus išmesti ŠESD – savo grynojo nulio tikslams pasiekti.
Tokie kreditai leidžia įmonėms kompensuoti išmetamų teršalų kiekį, skiriant pinigus kokiam nors projektui, kuriuo mažinamas ŠESD kiekis arba jo išvengiama, pavyzdžiui, miškų apsaugai. Tačiau kritikai teigia, kad šis mechanizmas leidžia įmonėms ir toliau teršti aplinką.
Nustatyta, kad nė viena iš aštuonių į ataskaitą įtrauktų iškastinį kurą naudojančių bendrovių nėra užsibrėžusi grynojo nulio tikslo, palyginti su 76 proc. didžiausių sektoriaus kotiruojamų įmonių.
Palyginti su ankstesne 2022 metais atlikta analize, skaičiai taip pat nedaug pagerėjo, nepaisant to, kad reguliavimas visame pasaulyje smarkiai išaugo, sakė J. Langas.
Kelios jurisdikcijos, įskaitant Jungtinę Karalystę, priėmė su klimato kaita susijusios informacijos atskleidimo taisykles.
Tokiuose verslo centruose kaip Kalifornija ir Singapūras įsikūrusios įmonės ataskaitas apie išmetamą ŠESD kiekį privalės teikti nuo 2027 metų.
Europos Sąjunga taip pat priėmė du klimato srities reglamentus – Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyvą (angl. Corporate Sustainability Reporting Directive, CSRD) ir Įmonių tvarumo deramo patikrinimo direktyvą (angl. Corporate Sustainability Due Diligence Directive, CSDDD), pagal kuriuos tūkstančiai didelių įmonių greitai privalės teikti ataskaitas apie savo poveikį klimatui ir išmetamus teršalus bei imtis veiksmų jiems mažinti.
„Stengiamės, kad privačios įmonės suprastų, kas jų laukia“, – sakė J. Langas.
„Nutekėjimo efektas“
ES politika turės daug apimančių pasekmių, nes bus taikoma ne tik blokui priklausančiose šalyse įsikūrusioms įmonėms, bet ir toms, kurių pagrindinės buveinės gali būti kitur, o filialai ar dukterinės įmonės – valstybėse narėse.
Tačiau ataskaitoje išskirtos dvi privačiosios Europos įmonės, įskaitant Prancūzijos prekybos centrų tinklą „E. Leclerc“, kurios nenustatė jokių išmetamųjų teršalų mažinimo tikslų.
„E. Leclerc“ AFP nurodė, kad stengiasi taikyti tvaresnę praktiką, pavyzdžiui, atsisakyti vienkartinių plastikinių maišelių naudojimo, ir yra „įsipareigojusi artimiausiu metu nustatyti visos bendrovės emisijų kiekio mažinimo tikslus“.
Tačiau artėjant ES reglamentų įsigaliojimui, įmonės nebegalės ilgiau vengti su klimato kaitos stabdymu susijusių tikslų, AFP sakė organizacijos „NewClimate Institute“ atstovė Sybrig Smit (Saibrig Smit).
„Iš tikrųjų tai gana pagrįsta. Jei įmonės nori užsiimti verslu Europoje, joms teks susidurti su pasekmėmis“, – pridūrė ji.
Analizuotos įmonės sudaro maždaug 23 proc. pasaulio ekonomikos, dauguma jų įsikūrusios Kinijoje, JAV arba ES valstybėse narėse – didžiausiose ŠESD teršėjose, sakė J. Langas.
Pasak jo, bet kokie pokyčiai, kurių įmonės imsis, kad atitiktų naujas taisykles, bus itin naudingi aplinkai.
„Jos turi tokį „nutekėjimo efektą“. Kai tokia didelė bendrovė įgyvendina ką nors realaus, tai turi didžiulį poveikį likusiam sektoriui, kuriame ji veikia“, – sakė S. Smit.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva pradeda darbą Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos Vykdomojoje taryboje
Lietuva sekmadienį pradeda darbą Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos Vykdomojoje taryboje. ...
-
Žiniasklaida: ES susitarė dėl saugumo įsipareigojimų Ukrainai
Europos Sąjunga (ES), anot žiniasklaidos, susitarė dėl saugumo įsipareigojimų Ukrainai. Jie turėtų įsigalioti vasarą ir galioti tol, kol Ukraina taps ES ir NATO nare. Apie tai rašo Vokietijos laikraštis „Welt am Sonntag“, re...
-
D. Tuskas pasienyje su Baltarusija: Lenkija susiduria su stiprėjančiu hibridiniu karu9
Pasienį su Baltarusija aplankęs Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas šeštadienį pareiškė, kad jo šalis susiduria su stiprėjančiu hibridiniu karu. ...
-
Izraelis išplėtė evakuacijos įsakymą Gazos Ruožo gyventojams10
Izraelio kariuomenė, tęsianti kovą su „Hamas“ kovotojais, šeštadienį išplėtė evakuacijos įsaką palestiniečiams: nurodė palikti namus platesnėje rytinėje Rafacho dalyje ir daugiau šiaurinių Gazos Ruožo terit...
-
Žemę užklupo stipriausia per 20 metų Saulės audra8
Žemę penktadienį užklupo galingiausia per du dešimtmečius Saulės audra, kuri nuo Tasmanijos iki Didžiosios Britanijos atnešė įspūdingas dangaus šviesas, tačiau grasina galimais palydovų ir elektros tinklų veiklos sutrikimais. ...
-
JAV: Izraelis, Gazoje naudodamas JAV suteiktus ginklus, galėjo pažeisti tarptautinę teisę9
Joe Bideno (Džo Baideno) administracija penktadienį pareiškė, kad Izraelis, Gazos Ruože naudodamas JAV suteiktus ginklus, tikriausiai pažeidė tarptautinę humanitarinę teisę, tačiau karo sąlygos neleidžia amerikiečių pareigūnams tiksliai n...
-
Vėžį besigydantis Karolis III surengė sodo vakarėlį: sūnus Haris šventėje nepasirodė6
Jungtinės Karalystės monarchas nors ir tebesigydo vėžį, vis dažniau matomas viešumoje. Šį kartą Karolis III atvėrė istorinės rezidencijos Londone duris tūkstančiams svečių sodo vakarėlyje. Jie rengiami nuo 1860-ųjų, kad monarcha...
-
JAV paskelbė apie naują 400 mln. dolerių vertės karinę pagalbą Ukrainai
JAV penktadienį paskelbė apie naują 400 mln. dolerių vertės karinės pagalbos Kyjivui paketą, Rusijai pradėjus sausumos puolimą, sukėlusį didelius mūšius šiaurės rytų Ukrainoje. ...
-
Vokietija: raginimai boikotuoti Izraelio atlikėjus „Eurovizijoje“ yra nepriimtini13
Vokietija penktadienį pareiškė, kad raginimai boikotuoti Izraelio atlikėjus „Eurovizijos“ dainų konkurse yra nepriimtini po to, kai Švedijoje minia protestavo prieš Izraelio dalyvavimą dėl karo Gazos Ruože. ...
-
JT simboliškai balsavo už Palestinos narystę, Izraeliui tai sukėlė „pasišlykštėjimą“8
Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja penktadienį didele balsų dauguma balsavo už tai, kad palestiniečiams būtų suteiktos tam tikros papildomos teisės pasaulinėje organizacijoje po to, kai jų siekį tapti visateisiais nariais blokavo JAV. ...