„Svarbu pristatyti daugiau pagalbos ir greičiau, o ypač patenkinti svarbiausias reikmes, atkurti vandens ir elektros tiekimą“, – prieš ES užsienio reikalų ministrų susitikimą sakė J. Borrellis.

Pirmadienį Liuksemburge susitinkantys ES užsienio reikalų ministrai ketina aptarti krizę Artimuosiuose Rytuose ir tolesnę paramą Rusijos puolimą atremiančiai Ukrainai.

Kalbant apie Artimuosius Rytus, pagrindinis klausimas yra, kaip ES gali padėti užkirsti kelią konflikto eskalavimui regione.

Kalbant apie Ukrainą, artimiausiais mėnesiais ministrai turi aiškiai pasakyti, kaip ES turėtų dalyvauti vykdant suplanuotus Vakarų įsipareigojimus saugumo srityje.

J. Borrellis siūlo prisiimti ilgalaikius karinės pagalbos finansavimo įsipareigojimus, taip pat panaudoti ES lėšas modernių naikintuvų ir raketų pristatymui. Jis nori, kad nuo 2024 m. iki 2027 m. pabaigos kasmet būtų skiriama po 5 mlrd.eurų.

Toli siekiančių sprendimų pirmadienio posėdyje nesitikima. Kai kurios ES valstybės narės kol kas nerodo noro prisiimti naujų ilgalaikių finansinių įsipareigojimų Ukrainai. Taip pat yra skirtumų vertinant Izraelio reakciją į „Hamas“ išpuolį spalio 7 dieną. Pavyzdžiui, Ispanijos lyderiai atvirai kaltina Izraelį, kad ragindamas Gazos Ruožo žmones evakuotis jis pažeidžia tarptautinę teisę. Jie taip pat palaiko raginimus nutraukti ugnį. Kita vertus, lyderiai iš tokių šalių kaip Vokietija prieštarauja tokiam požiūriui ir pabrėžia Izraelio teisę į savigyną.

Dar viena ministrų susitikimo tema – Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas. Be to, po susitikimo vyks derybos su Kazachstano, Kirgizijos, Tadžikistano, Turkmėnistano ir Uzbekistano atstovais.