Daugiau šia tema kalbėjo Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius.

– Taip, esu girdėjęs ir galbūt net dalyvavęs panašiose kalbose. Turėjome keletą rimtų pokalbių įvairiuose Europos Parlamento komitetuose. Turiu pasakyti, kad yra labai rimtas pagrindas mums ieškoti kuo greitesnio sprendimo. Pabrėžiu – kuo greitesnio ir išties efektyvaus sprendimo. Šiuo metu „šešėlinio laivyno“ pervežimai, tai yra nafta ir kiti produktai, praktiškai 50 proc. Rusijos biudžeto. Tiek pajamų gaunama į Rusijos biudžetą, galima sakyti, kad tai yra daugiau nei visas Rusijos karinis biudžetas. Dar noriu pabrėžti, kad Baltijos jūra ypač išsiskiria, nes praėjusiais metais iš Rusijos uostų išplaukė 348 tanklaiviai, pilni naftos. Įsivaizduokite, kokias pajamas Rusijos Federacijai tai atnešė ir kiek ji galėjo už tuos pinigus žudyti ukrainiečių bei toliau vykdyti karą. Privalome imtis sprendimų, mūsų taikinys turi būti būtent šie vadinamieji šešėliniai tanklaiviai.

– Kaip tuos tanklaivius Baltijos jūroje suskaičiuoti? Kaip tiksliai žinoti, koks yra jų skaičius? Juk šie laivai dažniausiai plaukioja su kitų valstybių vėliavomis.

– Taip, kai kurie plaukioja, nes yra registruoti vadinamuosiuose palankiuose registruose... Iš esmės juos galima suskaičiuoti ir sekti, kadangi jie plaukia Baltijos jūra per visus Danijos sąsiaurius ir pan. Galima nustatyti bei sukontroliuoti jų judėjimą – nėra didelės problemos. Klausimas, ką su jais daryti? Jeigu matai plaukiantį tanklaivį, negalima sėdėti sudėjus rankas. Noriu pasakyti, kad šiuo metu Europos institucijos svarsto kelis argumentus, kodėl tai būtina daryti. Vienas iš jų, kaip žinia, yra susijęs su piratavimu – nutraukiami strateginės reikšmės kabeliai. Antras argumentas – aplinkosauginė rizika: visi šie tanklaiviai yra gerokai senesni nei 15 metų, jie neturi nei reikiamos priežiūros, nei kontrolės, nei kokybės. Trečias argumentas – draudimas. Įsivaizduokite, jei įvyktų kelių tanklaivių avarija Baltijos jūroje – Baltijos jūra būtų stipriai užteršta, visi nukentėtume, tačiau padengti šiuos nuostolius nebūtų iš ko, nes nėra draudimo. Yra pasiūlymas reikalauti rimtų draudimų – automatiškai šie tanklaiviai negalėtų būti draudžiami, nes neatitinka elementarių standartų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jūs sakote, kad šių priemonių reikia greitai, apie tai diskutuojama Europos Sąjungoje (ES). Kas, jūsų nuomone, būtų efektyviausia? Ar ES ryžtųsi taikyti itin griežtas priemones, pavyzdžiui, tų laivų priverstinį nutempimą į uostus ir vėliau jų utilizavimą?

– Manau, kad ES neturi pasirinkimo. Jeigu kalbame rimtai apie paramą Ukrainai, savo pačių saugumą ir norime apsaugoti aplinką bei Baltijos jūrą, turime imtis veiksmų. Mano manymu, argumentai yra du. Pirma, neatitikimas aplinkosauginiams reikalavimams – tokie tanklaiviai negali plaukioti jūroje. Antras, labai svarbus argumentas – šie laivai neturi rimto draudimo. Kitaip sakant, remiantis šiais dviem argumentais, būtų galima pradėti teisinius veiksmus: tanklaivių sulaikymą, jų apžiūrą ir galbūt draudimą plaukioti toliau.

– Ekspertai ir teisininkai sako, kad jūrų teisė yra sudėtinga ir įgyvendinti šiuos planus nebus taip paprasta dėl galimo Rusijos priešinimosi, didelių išlaidų ir logistinių problemų. Ar visam tam ES turi stuburą ir yra pasiruošusi?

– Žinote, man atrodo, kad Baltijos jūroje turime pakankamai valstybių, kurios mąsto labai panašiai. Esu tikras, kad tiek administracinio resurso, tiek infrastruktūros, tiek laivų, kad būtų galima budėti, tikrinti, tikrai surastume – reikia galutinio sprendimo ir konkrečių veiksmų. Tuo tarpu Danijos sąsiaurių kontrolė, sakyčiau, būtų ganėtinai lengva fiziškai kalbant, nes ten laivai plaukia nustatytu maršrutu. Remiantis anksčiau paminėtais kriterijais, galima įgyvendinti privalomą apžiūrą ir imtis konkrečių priemonių.