Apie 45 tūkst. žmonių dalyvavo eitynėse su šūkiu „Respubliką – dabar“ (Republica ara), inicijuotą už regiono nepriklausomybę pasisakančios įtakingos visuomeninės grupės ANC, nurodė miesto policija.

„Yra daugiau kaip du milijonai mūsų, Katalonijos piliečių, norinčių žengti į priekį – aišku, katalonų respublikos link“, – žurnalistams sakė ANC pirmininko pavaduotojas Agusti Alcoberro (Agustis Alkoberas).

Per gruodžio 21-ąją surengtus pirmalaikius rinkimus separatistų partijos laimėjo absoliučią daugumą 135 vietų Katalonijos parlamente, bet iki šiol nesuformavo vyriausybės.

Praeitą savaitę dvi Katalonijos pagrindinės separatistų partijos pasiūlė surengti naują referendumą dėl „Katalonijos respublikos“ konstitucijos.

Susitarimą, pasiektą partijos „Kartu už Kataloniją“ (Junts per Catalunya), vadovaujamos atstatydinto ir į užsienio pasitraukusio regiono prezidento Carleso Puigdemont'o (Karleso Pudždemono), ir Katalonijos kairiajai respublikonų partijos (Esquerra Republicana de Catalunya, ERC), dar turi ratifikuoti maža kraštutinė kairioji separatistų partija „Liaudies vienybės kandidatūra“ (Candidatura d'Unitat Popular, CUP).

7,5 mln. gyventojų turintis regionas dabar yra tiesiogiai valdomas Madrido. Ši tvarka galioja nuo pernai spalio, kai premjeras Mariano Rajoy (Marianas Rachojus) paleido Katalonijos parlamentą po nepriklausomybės referendumo, kurio teisėtumo Madridas nepripažįsta.

Planuota, kad pirmadienį bus surengti debatai dėl regiono naujojo prezidento, tačiau jie buvo neribotam laikui atidėti, nes vienintelis kandidatas, buvęs ANC pirmininkas Jordi Sanchezas (Žordis Sankesas), šiuo metu yra laikomas kalėjime ir kaltinamas maišto kurstymu – kartu su trimis kitais separatistų lyderiais.

Į Belgiją pasitraukęs C. Puigdemont'as dėl teisinių kliūčių atmetė savo galimybę kandidatuoti.

„Faktas, kad mūsų dienomis, XXI šimtmetyje, žmonės laikomi kalėjime už savo idėjas, yra gėdingas“, – sekmadienį per eitynes sakė 56 metų pediatrė Maria Soria (Marija Sorija). – Tai antidemokratiška.“