Policijos duomenimis, proteste, surengtame likus savaitei iki visuotinių rinkimų, dalyvavo apie 30 tūkst. žmonių, o organizatorių skaičiavimais – apie 38 tūkstančius.

Daugelis jų nešėsi plakatus su šūkiais, smerkiančiais kraštutinių dešiniųjų partiją „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), kuri, kaip prognozuojama, užims antrą vietą per sekmadienį vyksiantį balsavimą.

Demonstracija buvo surengta su šūkiu „Mes esame ugniasienė“ – užuomina į ilgametę Vokietijos partijų poziciją nedirbti su kraštutiniais dešiniaisiais.

Penktadienį Miunchene pasakytoje kalboje J. D. Vance'as paragino Vokietiją atsisakyti pasipriešinimo kraštutiniams dešiniesiems vyriausybėje ir pabrėžė, kad nėra vietos ugniasienėms.

Vokietijos geležinkelių operatoriaus „Deutsche Bahn“ darbuotojas 32 metų Robertas Porthas sakė, kad jį „labai gąsdina dabartiniai politiniai įvykiai Vokietijoje“.

„Nenoriu vėliau sau priekaištauti, kad sėdėjau namie ant sofos ir nieko nedariau, kol dar galėjau“, – sakė jis.

71 metų pensininkė Hannelore Reiner sakė matanti „daug panašumų su 1933-iaisiais, su laikotarpiu prieš karą, kai į valdžią atėjo (Adolfo) Hitlerio fašizmas“.

„Daug kas man tai primena. Tuometinės diskusijos, atskirtis, antisemitizmas. Ir aš bijau, kad istorija pasikartos“, – sakė ji.

Prognozuojama, kad rinkimus laimės buvusios kanclerės Angelos Merkel konservatyvusis CDU-CSU aljansas, o AfD liks antra.

Prieš imigraciją nusistačiusios partijos apklausų reitingai pastaraisiais mėnesiais kilo, ir manoma, kad ji pasieks rekordinį rezultatą – gali surinkti apie 20 proc. balsų.

AfD iškilimas, kuriam padeda JAV parama, ypač technologijų milijardieriaus Elono Musko pritarimas, sukėlė nerimą jos kritikams, o pastarosiomis savaitėmis surengtos kelios demonstracijos pritraukė dideles minias žmonių.

Praėjusį savaitgalį Miunchene vykusioje demonstracijoje prieš kraštutinius dešiniuosius dalyvavo apie 250 tūkst. žmonių, o savaitę prieš tai panašioje demonstracijoje Berlyne – apie 160 tūkst. žmonių.