Pokalbiai įvyko šį savaitgalį Liverpulyje vykstančio Didžiojo septyneto (G-7) šalių užsienio reikalų ministrų susitikimo kuluaruose.

„Manau, kad kasdien vis labiau artėjame (prie sutarimo)“, – sakė atstovas, paklaustas, ar pavyko susitarti dėl pradinio atsako, jei Rusijos veiksmai prieš Ukrainą suintensyvėtų.

Jis pažymėjo, kad „vis dar reikia atlikti techninį darbą“, tačiau politiniu lygiu „daug kur sutampa požiūriai, ką, deja, reikėtų daryti, jei Rusija priimtų šį labai blogą sprendimą“.

Pareigūnas nenurodė, kokios konkrečios priemonės svarstomos prieš Rusiją, tačiau sakė, kad siekiama, jog jas būtų galima įgyvendinti „labai, labai greitai“.

Jis pažymėjo, kad ne tik G-7, bet ir „daug demokratinių šalių“ prisijungs prie JAV siekdamos priversti Rusiją „brangiai sumokėti“ už savo veiksmus.

Kaip pranešė Valstybės departamentas. A. Blinkenas galimas priemones prieš Rusiją aptarė su Vokietijos užsienio reikalų ministre Annalena Baerbock (Analena Bėrbok), Italijos užsienio reikalų ministru Luigi Di Maio (Luidžiu Di Majumi) ir Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss (Liz Tras).

JK diplomatijos vadovė sakė, kad šeštadienį G-7 užsienio reikalų ministrai daugiausia dėmesio skyrė tam, kaip jų šalys galėtų suvienyti jėgas ginant interesus pasaulinėje arenoje.

„Džiaugiuosi galėdama Liverpulyje priimti draugus ir sąjungininkus iš G-7, kad aptartume, kaip ginti ir skatinti laisvę bei demokratiją visame pasaulyje ir mesti iššūkį piktavaliams veikėjams“, – parašė ji tviteryje, bet nenurodė, kurias šalis laiko „piktavalėmis“.

Europos žiniasklaida citavo L. Truss žodžius, kad „privalome susivienyti ir tvirtai pasipriešinti agresyviems veiksmams tų, kurie siekia apriboti laisvę ir demokratiją“.