Kaip pagrindines žaidėjas jis konkrečiai paminėjo turtingąsias Europos valstybes.

Šiemet surengtą tarptautinį pasitarimą dėl klimato turėjo organizuoti Brazilija, bet prieš daugiau kaip metus ji atsiėmė savo pasiūlymą, kaip priežastį įvardijusi finansinius suvaržymus. Tai įvyko netrukus po J. Bolsonaro išrinkimo.

„Nežinau, kodėl žmonės nesupranta, kad tai tėra komercinis žaidimas“, – žurnalistams prie savo oficialiosios rezidencijos sakė J. Bolsonaro.

Kaltindamas turtingąsias šalis jis pridūrė: „Norėčiau žinoti – ar buvo rezoliucija, kad Europa turi būti vėl apmiškinta, ar jie tiesiog toliau kabinėsis prie Brazilijos?“

J. Bolsonaro daugelio buvo kritikuojamas dėl nutarimų sušvelninti Amazonės gamtinių išteklių naudojimo sąlygas, paspartinusiems šio ekologiškai jautraus regiono miškų naikinimą.

Brazilijos aplinkos ministras Ricardo Sallesas (Rikardu Sališas), dalyvavęs COP25 konferencijoje, taip pat kritikavo jos rezultatus.

„Turtingosios šalys nenori mokėti“ už kovos su klimato kaita priemones, per „Twitter“ parašė jis.

R. Sallesas ypač apgailestavo dėl menkos pažangos tariantis dėl pasaulinės taršos leidimų rinkos.

Brazilija ir Australija yra tarp valstybių, besitikinčių panaudoti taršos leidimus, sukauptais įgyvendinant ankstesnį klimato susitarimą,  kaip dalį įsipareigojimų įgyvendinant 2015 metų Paryžiaus klimato sutartį.

Diskusijos dėl prekybos šiais leidimais sekmadienį baigėsi aklaviete, tad šis klausimas bus toliau nagrinėjamas per ateinančiais metais Glazgo mieste vyksiančią COP26 konferenciją.

„Deja, nepaisant visų Brazilijos pastangų, nusvėrė protekcionistinė vizija, o Brazilija ir kitos šalys, galinčios pateikti anglies kreditų dėl savo miškų ir geros aplinkosaugos praktikos, liko pralaimėjusios“, – skundėsi R. Sallesas.

Keliomis valandomis vėliau ministras paskelbė provokuojamą tviterio žinutę su nuotrauka, kurioje matyti mėsos prikrautą didelė lėkštė.

„Siekiant kompensuoti mūsų išmetalus per COP – vegetariški pietūs!“ – sakoma žinutės tekste.

Brazilija yra pirmaujanti pasaulyje jautienos eksportuotoja, o šalies miškų naikinimas dažnai yra susijęs su galvijų augintojais, siekiančiais išplėsti savo ganyklas atogrąžų girių sąskaita.

Per COP25 Ispanijos sostinėje susirinkę derybininkai iš beveik 200 valstybių siekė galutinai susitarti, kaip bus įgyvendinama 2015 metų Paryžiaus sutartis, įpareigojanti šalis imtis veiksmų, kad pasaulio klimatas atšiltų ne daugiau kaip dviem laipsniais.

Daugelyje regionų 2019-ieji pasižymėjo ekstremaliais orais, o susirūpinę dėl klimato kaitos aktyvistai, ypač jaunimas, kas savaitę rengdavo protestus, tad Madride susirinkę derybininkai jautė spaudimą pasiųsti aiškų signalą, jog vyriausybės yra nusiteikusios intensyvinti pastangas šioje srityje.

Vis dėlto pasiektas kompromisas toli gražu neatitinka priemonių, anot mokslininkų, reikalingų klimato krizei išspręsti, o JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) apgailestavo dėl „praleistos galimybės“.