Žiniasklaidos suvaržymas, represijos, politiniai kaliniai ir korupcija – Michailo Saakašvilio ir jo valdžios ydas vardija buvę jo bendražygiai, dabar – opozicijos lyderiai.

Į žurnalistų iš 15 ES šalių klausimus atsakė buvęs Gruzijos ambasadorius Jungtinėse Tautose (JT), o dabar opozicinio judėjimo "Mūsų Gruzija – laisvi demokratai" kandidatas į sostinės Tbilisio merus Iraklis Alasanija (I.A.) ir buvusi parlamento pirmininkė, sukūrusi savo "Demokratinis judėjimas – jungtinė Gruzija" partiją ir žadanti siekti prezidento posto, Nino Burdžanadzė (N.B.).

– Kodėl jūs palikote M.Saakašvilį?

I.A.: – Mes visi rėmėme M.Saakašvilį. Bet jis tapo blogesnis. Kai atėjome į valdžią, jis padarė daug gerų dalykų. Bet kai tapau derybininku su Abchazija, pamačiau kitą pusę – visos derybos buvo skirtos tik Vakarams. Aš turėjau daug aštrių pokalbių su M.Saakašviliu ir dar prieš tapdamas JT ambasadoriumi pasakiau, kad paliksiu jo komandą. Tai buvo dar prieš karą.

N.B.: – Aš buvau kartu, kol maniau, kad galiu iš vidaus pakeisti padėtį. Po 2007 m. lapkričio M.Saakašvilis pažadėjo viską pakeisti, įgyvendinti demokratines ir kitas reformas (aš buvau tuomet jo derybų komandoje). Iki šiol turiu tą pažadų sąrašą. Tačiau netrukus jis viską pamiršo, ir aš supratau, kad man nepavyks laikytis savo principų, todėl ir pasitraukiau.

I.A.: – M.Saakašvilį pirmiausia apakino valdžia, vėliau – pinigai.

– Užsiminėte apie represijas Ar yra ir kiek iš viso yra politinių kalinių Gruzijoje?

I.A.: – Nuo praėjusio pavasario protestų – 48. Jie visi kalėjimuose. Jie spaudžiami prisipažinti ir už tai juos žadama paleisti. Opozicija negali jų apginti, nes visa teisėsauga yra režimo rankose. Baimė – labai didelė.

N.B: – Žinote, kaip jie spaudžia žmones? Pavyzdžiui, iš darbo atleidžiami ne visi opoziciją palaikančio asmens šeimos nariai. Bet tada valdžios atstovas pasako, kad jei žmogus ir toliau rems opoziciją, tada paskutinis jo šeimos narys, kuris vienintelis turi pajamų, neteks darbo. Tai mechanizmas, kurį sunkai įsivaizduotų europiečiai.

I.A.: – Tai ne Iranas, bet vyksta taip, kaip mes sakome. Mes turime su tuo kovoti dalyvaudami rinkimuose. Tai vienintelis būdas.

– Dėl kokių oficialių priežasčių sulaikyti minėti asmenys?

I.A.: – Jie visi buvo opozicijos nariai ir dalyvavo protestuose. O konkrečios kaltinimų formuluotės – už ginklų arba narkotikų laikymą. Pavyzdžiui, po pagalve rado granatą ir pan. Viskas kaip senais gerais Sovietų Sąjungos laikais.

– Ar bendradarbiausite su M.Saakašvilio politinėmis jėgomis?

I.A: – Taip, nes vietos valdžia ir Tbilisio merija tam tikrais atvejais negali išsiversti be centrinės vyriausybės.

N.B.: – Mano politinė partija – ne. Aš nesakau, kad nesikalbėsime su valdančiąja partija. Bet nemanau, kad bendradarbiauti bus įmanoma, nes jie nesilaiko žodžio ir manipuliuoja bet kokiais opozicijos veiksmais.

Be to, norėčiau labai klysti, bet spėju, kad opozicija nelaimės vietos rinkimų dėl anksčiau minėtų valdžios daromų kliūčių.

– Jūsų nuomone, ar tarptautinė bendruomenė suvokia padėtį Gruzijoje? Ar palaikote ryšius su užsienio šalių diplomatais?

N.B.: – Taip, mes palaikome nuolatinius santykius su užsienio atstovybėmis. Aš suprantu, kad diplomatai privalo būti diplomatiški ir labai atsargūs, bet būsiu atvira, praėjusiais metais per opozicijos protestus mes ir visa Gruzija laukėme, kad tarptautinės bendruomenės reakcija bus stipresnė. Pavyzdžiui, tarptautinės bendruomenės reakcija į šių metų kovą parodytą suklastotą reportažą apie Rusijos agresiją buvo visiškai adekvati. Prancūzijos, JAV ir kitų šalių ambasadoriai sukritikavo reportažą ir pareiškė, kad tai grėsmė saugumui ir stabilumui regione. Bet tokios reakcijos nebuvo praėjusiais metais. Galbūt todėl viskas baigėsi be jokių rezultatų.

Mums būtina stipresnė tarptautinės bendruomenės reakcija. Vis daugiau žmonių piktinasi Vakarų parama M.Saakašviliui ir vis dažniau klausia, kodėl mūsų draugai nekalba apie blogą padėtį mūsų šalyje.

I.A.: – Pasiūlysiu jums tik pasivaikščioti po metro, turgus, parduotuves ir pakalbėti su paprastais žmonėmis.

– Kodėl jūs vykote į Rusija ir susitikote su šios šalies pareigūnais? Juk tai sukėlė didelė nuostabą ne tik Gruzijoje, bet ir užsienyje.

N.B.: – Dabartinė vyriausybė neturiu jokių galimybių sugrąžinti atskilusias Gruzijos teritorijas ir normalizuoti santykius su Rusija. Aš norėjau sužinoti, ką rusai apie tai mano. Ar egzistuoja, koks mažytis kambarėlis ar langelis mūsų santykiams? Dabar mes neturime jokių diplomatinių santykių, net ekspertams neleidžiama atvykti iš Gruzijos į Rusiją ir atvirkščiai. Nėra jokių ryšių nei tarp žurnalistų, nei tarp politikų – tik visiškas vakuumas.

Pagrindinis Mišos argumentas – niekas nesugebės rasti sprendimo su Rusija, niekas negalės normalizuoti santykių su Rusija. Tik jis vienintelis yra provakarietiškas, o visi kiti – prorusiški.

Bet tai netiesa. Nes jei kas nors pažeidžia Vakarų principus ir vertybes, tai tik M.Saakašvilis, dėl kurio visiškai neadekvataus sprendimo 2008 m. rugpjūtį Rusijos bazės buvo sugrąžintos į Gruzijos žemę.

Dabar mes turime dirbti su rusais, kad surastume sprendimą, kaip išvesti rusų karius, kaip atkurti teritorinį vientisumą. Mes, opozicija, visada pasisakėme už provakarietišką kursą, integraciją į ES ir NATO. Bet būkime atviri, ar tikrai NATO pasirengusi atidaryti Gruzijai duris, ypač po karo, kai rusų tankai stovi už 40 km nuo Tbilisio. Miša stengiasi manipuliuoti tuo.

I.A: – Gruzijos nacionalinis interesas yra normalizuoti santykius su Rusijos Federacija. Kitaip mes neišgyvensime. Net integracija į Europą ir kitos programos negali būti įvykdytos neišsprendus šios problemos, tai supranta ir europiečiai.