Čekijos policija vėliau taip pat paskelbė, kad dėl šio dvi gyvybes nusinešusio sprogimo ieško dviejų rusų su pasais, kuriuos naudojo buvusio dvigubo agento Sergejaus Skripalio ir jo dukters apnuodijimu 2018 metais įtariami asmenys.
„18 Rusijos ambasados darbuotojų per 48 valandas privalo išvykti iš mūsų Respublikos“, – žurnalistams sakė Čekijos laikinasis užsienio reikalų ministras Janas Hamačekas.
Premjeras Andrejus Babišas sakė, jog Čekija turi „aiškių įrodymų“, susiejančių GRU karininkus iš 29 155-ojo padalinio su sprogimu kariuomenės amunicijos sandėlyje netoli Čekijos rytuose esančio Vrbeticės kaimo.
Premjeras pridūrė šią informaciją gavęs penktadienį, bet nepaaiškino, kodėl tyrimas taip ilgai užtruko.
„Tas sprogimas nulėmė didžiulę materialinę žalą ir sukėlė rimtą grėsmę daugelio vietos žmonių gyvybei, bet, visų svarbiausia, pražudė du piliečius“, – sakė A. Babišas.
Sprogimas 2014 metų spalio 16 dieną įvyko sandėlyje su 58 t amunicijos. Po kelių mėnesių įvyko kitas didelis sprogimas netoliese esančiame sandėlyje su 98 t amunicijos.
A. Petrovas ir R. Boširovas
Čekijos kovos su organizuotu nusikalstamumu skyrius NCOZ paskelbė dėl šių sprogimų ieškantis dviejų rusiškus pasus naudojančių vyrų.
Šiuose pasuose įrašytos 1979 metais gimusio Aleksandro Petrovo ir 1978-aisiais gimusio Ruslano Boširovo pavardės. Šių pasų turėtojų taip pat ieško Jungtinė Karalystė, dėl Skripalių apnuodijimo Anglijos Solsberio mieste.
Rusija neigia, kad yra susijusi su šiuo apnuodijimu Sovietų Sąjungoje sukurta kovine nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“, bet pablogėjus diplomatiniams santykiams Vakarų šalys, įskaitant JAV, tuomet išsiuntė dešimtis Rusijos diplomatų, o Rusija ėmėsi atitinkamų atsakomųjų priemonių.
„Abu šie vyrai buvo Čekijos teritorijoje... 2014 metų spalį“, kai įvyko sprogimas Vrbeticėje, nurodė NCOZ ir pridūrė, kad abu šie asmenys taip pat naudojosi tadžikų ir moldavų tapatybėmis.
Pasak A. Babišo, 18 diplomatų išvarymui visiškai pritaria kairiojo sparno prezidentas Milošas Zemanas, palaikantis glaudžius ryšius su Maskva ir Pekinu.
M. Zemanas ne kartą kritikavo savo šalies Saugumo informacijos tarnybą (BIS), kaltinančią Rusijos žvalgybos tarnybas surežisavus pastarojo meto kibernetines atakas prieš Čekijos užsienio reikalų ministeriją ir kitus taikinius.
„Panašu į Solsberį“
Pernai paskelbtoje ataskaitoje BIS nurodė, kad Rusijos slaptosios tarnybos savo interesus Čekijoje taip pat stūmė pasinaudodamos šnipais su diplomatine priedanga.
„2019 metais Čekijos teritorijoje buvo ir aktyviai veikė visų Rusijos žvalgybos tarnybų – civilinės tarnybos SVR, karinės tarnybos GRU, vidaus saugumo tarnybos FSB (Federalinės saugumo tarnybos) ir Federalinės apsaugos tarnybos (FSO) – darbuotojų ir bendradarbių“, – nurodė BIS.
J. Hamačekas anksčiau šią savaitę sakė, kad pirmadienį nuvyks į Maskvą derėtis dėl potencialaus rusiškos vakcinos nuo COVID-19 „Sputnik V“ tiekimo, bet kilus diplomatiniam ginčui šią kelionę atšaukė.
J. Hamačekas, kuris yra vidaus reikalų ministras ir laikinai eina užsienio reikalų ministro pareigas šią savaitę atleidus jo pirmtaką, sakė apgailestaujantis, kad incidentas „smarkiai pakenks Čekijos ir Rusijos santykiams“.
Pasak jo, jis iškvietė Rusijos ambasadorių Aleksandrą Zmejevskį ir informavo jį apie sprendimą.
„Esame situacijoje, primenančioje [situaciją] Britanijoje po bandymo nunuodyti Solsberyje“, – pridūrė jis.
„Intensyviausia nuo Šaltojo karo“
Ketvirtadienį Čekijos kaimynė Lenkija paskelbė išvariusi tris Rusijos diplomatus dėl, anot Varšuvos, Maskvos „priešiškų veiksmų“.
Lenkija taip pat išreiškė „visišką solidarumą“ su JAV, anksčiau tą pačią dieną paskelbusiomis sankcijų Rusijai ir išvariusiomis 10 rusų diplomatų dėl, kaip sakė Vašingtonas, Kremliaus kišimosi į JAV rinkimus, didžiulės kibernetinės atakos ir kitokios priešiškos veiklos.
Italija šį mėnesį taip pat išsiuntė Rusijos diplomatų: tai buvo padaryta sučiupus vieną karinio jūrų laivyno kapitoną, kaltinamą įslaptintos informacijos perdavimu Rusijos agentui.
Rusija paprastai atmeta įtarimus šnipinėjimu ir vadina juos esą JAV ar Britanijos režisuojamos „antirusiškos kampanijos“ dalimi, tačiau analitikai sako, kad slapta Rusijos veikla Europoje yra intensyviausia nuo pat Šaltojo karo.
Sekmadienį J. Hamačekas socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė ketinantis sprogimo Vrbeticėje klausimą iškelti per Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų pirmadienio susitikimą.
Naujausi komentarai