Čilėje daugumai jis žinomas kaip „Dalmatinų žmogus“.

Nelsonas Vergara, vos pamatęs 1996 metais pastatytą kino studijos „Disney“ filmą „101 dalmatinas“ (101 Dalmatians), pradėjo galvoti, kaip išgelbėti kuo daugiau šunų ir jais pasirūpinti. Šiandien jo kuklių namų kieme, Čilės sostinės priemiestyje, gyvena 42 dalmatinai.

„Viskas prasidėjo nuo filmo, – sakė 55-erių N.Vergara.- Jis buvo sukurtas kompiuterio pagalba, bet aš norėjau padaryti ką nors tikra“.

Tačiau vyriškis dėl savo meilės dalmatinams turi problemų su vietos valdžia. Jo kaimynai nuolat skundžiasi dėl iš jo kiemo sklindančio blogo kvapo, o savivaldybės pareigūnai pagrasino jį iškraustyti iki šio mėnesio pabaigos.

N.Vergara sako, kad tenori parodyti pavyzdį ir pažadinti kitų Čilės gyventojų supratimą, jog ir jie gali padėti išgelbėti valkataujančius šunis, kurių miestuose vis daugėja.

Čilėje valkataujančių šunų yra milijonai – tokią padėtį šalies organizacija Humaniška bendruomenė vadina nerimą keliančia. Šunų savininkai retai sterilizuoja savo augintinius, o išėję į darbą juos paprastai palieka lauke. Kasdien gatvėse galima išvysti daugybę slankiojančių šunų.

Kai kurie N.Vergaros išgelbėti šunys badauja, nes darbo neturintis jų globėjas juos maitina tuo, ką paaukoja kiti.

„Norėjau padėti – ne tik dalmatinams, bet visiems šunims, nes Čilėje mes turime išspręsti šunų problemą, – sakė N.Vergara. – Kiekvieną dieną žinių laidose matome valkataujančius šunis, bet niekas nieko nedaro. Jeigu turėtumėme prieglaudą, neturėtumėme tokių problemų“.

N.Vergaros meilė dalmatinams atsispindi ir baltame jo vairuojamame autofurgone, ant kurio nupieštas baltas šuo su juodomis dėmelėmis.