Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) tapo didžiausia JAV šnipinėjimo agentūra, turinčia beveik 15 mlrd. dolerių (39 mlrd. litų) biudžetą ir plečiančia savo žvalgybos bei kibernetinio sabotažo veiklą, taip pat slaptas operacijas užsienyje, rodo ketvirtadienį paskelbti nutekinti dokumentai.

Buvęs JAV nacionalinio saugumo agentūros (NSA) kontraktininkas Edwardas Snowdenas (Edvardas Snoudenas) nutekino 2013-ųjų fiskalinių metų vyriausybės „juodąjį biudžetą“ dienraščiui „The Washington Post“, kuris dalį šio itin slapto dokumento paskelbė internete, tęsiantis virtinei paviešinimų, dėl kurių JAV žvalgybos bendruomenė atsidūrė po didinamuoju stiklu.

Bendras 52,6 mlrd. dolerių (136,8 mlrd. litų) biudžetas, parengtas pagal Jungtinių Valstijų 16 žvalgybos agentūrų poreikius, nebuvo staigmena, nes Baltieji rūmai nuo 2007 metų viešai skelbia bendras žvalgybos išlaidas.

Tačiau E.Snowdeno nutekinti duomenys byloja apie dramatišką CŽV plėtrą, nors manyta, kad ši agentūra patiria nuosmukį po to, kai ji pripažino savo nesugebėjimą užkirsti kelio 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro atakoms ir klaidas, padarytas prieš JAV invaziją į Iraką 2003 metais.

Dabar CŽV yra dominuojanti milžinė nacionaliniame žvalgybos aparate: jos darbuotojų skaičius per pastarąjį dešimtmetį išaugo daugiau nei 25 proc. – šiemet jų buvo 21 575.

CŽV padidino prašomą savo biudžeto sumą iki 14,7 mlrd. dolerių (38,2 mlrd. litų), kuri yra beveik 50 proc. didesnė negu šiais metais skirtas NSA finansavimas, sakoma „The Washington Post“ atliktoje dokumentų apžvalgoje, nors vyriausybės taupymo politika privertė agentūras tenkintis sumažėjusiomis lėšomis.

Padėtis smarkiai pasikeitė nuo 1994 metų, kai CŽV biudžetas sudarė 4,8 mlrd. dolerių bendrame 43,4m mlrd. dolerių žvalgybos biudžete, rašo laikraštis.

Biudžeto dokumento įžangoje nacionalinės žvalgybos direktorius Jamesas Clapperis (Džeimsas Klaperis) perspėjo, kad žvalgybos bendruomenė susiduria su „sunkiais pasirinkimais“, vyriausybei stengiantis suvaldyti išlaidas.

Numatoma, kad žvalgybos finansavimas išliks nekintantis iki 2017 metų, tačiau J.Clapperis pažymėjo, jog „dar niekada anksčiau žvalgybos bendruomenei nebuvo keliami tokie sudėtingi uždaviniai ir tiek daug klausimų suvaržytų išteklių aplinkoje“.

E.Snowdeno ankstesni nutekinimai Didžiosios Britanijos dienraščiui „The Guardian“ ir „The Washingon Post“ atskleidė detalių apie NSA vykdomas didžiulio masto elektroninio šnipinėjimo programas, renkant duomenis apie beveik visus amerikiečius.

NSA ilgai buvo laikoma didžiausia JAV žvalgybos struktūra, tačiau, kaip rodo „juodasis biudžetas“, CŽV ištekliai yra beveik 50 proc. didesni.

Šios lėšos skiriamos išlaikyti šnipinėjimo palydovų tinklą, modernią įrangą ir darbuotojus, įskaitant analitikus, kalbų ekspertus, kriptologus ir gausėjantį kibernetikos specialistų ratą.

Tačiau iš CŽV lėšų taip pat išlaikomi slapti kalėjimai, išplėstas kovos su terorizmu centras, virtinė sukarintų struktūrų ir apie 2,3 mlrd. dolerių (6 mlrd. litų) agentų vykdomoms žvalgybos operacijoms, nurodė „The Washingon Post“.

CŽV taip pat per metus išleidžia 2,6 mlrd. dolerių (6,8 mlrd. litų) „slaptų veiksmų programoms“, įskaitant bepiločių lėktuvų operacijas, mokėjimus sukarintoms grupuotėms regionuose, tokiuose kaip Afganistanas, taip pat diversijoms prieš Irano branduolinę programą.