„Aš tuo netikiu“, – pareiškė D. Trumpas iš anksto įrašytame interviu, kurį sekmadienį parodė televizija „Fox News“.

„Galvoju, kad tai absurdiška“, – sakė D. Trumpas, pateikdamas tai kaip demokratų bandymą rasti pateisinimą savo nesmagiam pralaimėjimui rinkimuose.

Interviu D. Trumpas kalbėjo ir kitomis temomis: kėlė klausimus dėl JAV įsipareigojimo „vienos Kinijos politikai“ be Pekino nuolaidų ir „pasaulinės klasės žaidėju“ vadino naftos bendrovės „Exxon“ vadovą Rexą Tillersoną (Reksą Tilersoną), kurio kandidatūra svarstoma kalbant apie valstybės sekretoriaus postą.

Tačiau pokalbio metu dominavo prieštaringi vertinimai dėl naujausio JAV žvalgybos konsensuso Rusijos klausimu ir D. Trumpo skeptiškas šių išvadų vertinimas.

Didėjant politiniams nesutarimams dėl to, kaip reaguoti į šias kibernetines atakas, du įtakingi respublikonų senatoriai – Johnas McCainas (Džonas Makeinas) ir Lindsey Grahamas (Lindsis Grejemas) – sekmadienį prisidėjo prie demokratų lyderių raginimų paviešinti daugiau informacijos apie „pastarojo meto kibernetines atakas, kurios labai rimtai paveikė mūsų laisvą visuomenę“.

„Tai negali tapti partiniu reikalu. Statymai mūsų šaliai pernelyg dideli“, – sakoma bendrame jų ir būsimojo demokratų lyderio Senate Chucko Schumerio (Čako Šumerio) bei Senato Ginkluotųjų pajėgų komitete dirbančio demokrato Jacko Reedo (Džeko Rido) pareiškime.

Jie pažadėjo nepaisydami priklausomybės partijoms siekti šių incidentų ištyrimo, tačiau kiti respublikonai sakė, jog įrodymai neparemia išvadų, kad Rusijos kišimosi tikslas buvo padėti D. Trumpui.

Aukšto rango demokratas iš Atstovų Rūmų Žvalgybos komiteto Adamas Schiffas (Adamas Šifas) sakė, kad minimos kibernetinės atakos tikrai buvo rusų darbas.

„Tai nebuvo Kinija. Tai nebuvo koks nors 400 svarų (181 kg) vaikinas Naujajame Džersyje ir niekas kitas, – sakė A. Schiffas, pašiepdamas panašius D. Trumpo komentarus. – Tai buvo rusai.“

D. Trumpo noras ignoruoti žvalgybininkų „neįveikiamus įrodymus daro ypatingą žalą“, sakė jis.

CŽV išvados

JAV žvalgyba jau anksčiau susiejo Rusiją su demokratų rinkimų kampanijai pakenkusiu elektroninių laiškų iš šios partijos kandidatės Hillary Clinton (Hilari Klinton) stovyklos nutekinimu, bet laikė tai plataus masto bandymu pakirsti pasitikėjimą JAV politiniu procesu.

Tačiau penktadienį laikraštis „The Washington Post“ pranešė, jog vėliau CŽV padarė išvadą, kad šių kibernetinių įsilaužimų tikslas buvo padėti D. Trumpui laimėti rinkimus.

Laikraštis „The New York Times“ citavo administracijos aukšto rango pareigūnus, sakiusius, jog esama „didelio įsitikinimo“, kad rusai įsilaužė ir į Demokratų partijos, ir į Respublikonų partijos nacionalinius komitetus, bet per „WikiLeaks“ nutekino tik H. Clinton nepalankius dokumentus.

Respublikonų Nacionalinio komiteto pirmininkas ir būsimasis D. Trumpo Baltųjų rūmų administracijos vadovas Reince'as Priebusas (Reinsas Pribasas) sakė, jog FTB atliko tyrimą ir Nacionaliniam komitetui pasakė, kad į jo kompiuterius nebuvo įsilaužta.

„WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange'as (Džulianas Asandžas) neigė ryšius su Rusijos vyriausybe.

D. Trumpas atmetė šiuos žvalgybos pranešimus ir tvirtino, kad žvalgybos agentūrose esama „didelės painiavos“ šiuo klausimu.

„Niekas iš tikrųjų nežino, – sakė jis. – Jie nenutuokia, ar tai Rusija, ar Kinija, ar kažkas. Tai galėtų būti kažkas, kažkur sėdintis lovoje. Jie nenutuokia.“

D. Trumpas užsiminė nelabai pasitikintis JAV žvalgybos agentūromis ir nurodė, kad perėmęs prezidento postą jas sutvarkys.

„Ateis kitokie žmonės, nes mes turime savo žmones, jie turi savo žmones“, – sakė jis.

Po pergalės rinkimuose D. Trumpas vengė JAV žvalgybos bendruomenės ir jos kasdienio informavimo apie grėsmes pasaulyje.

„Klausysiuosi, kai man reikės, – sakė jis. – Žinot, aš nuovokus žmogus. Man nereikia kartoti to paties dalyko ir tų pačių žodžių kiekvieną mielą dieną ateinančius aštuonerius metus.“