Šioje Vidurio Azijos šalyje vykdant keletą politinių reformų, dėl trečdalio per pirmalaikius rinkimus išrinktų vietų varžėsi pavieniai kandidatai. Anksčiau visos vietos buvo renkamos pagal partijų sąrašus.

Nacionalinė rinkimų komisija pranešė, kad prezidento Kassymo-Jomarto Tokayevo (Kasymo Žomarto Tokajevo) partija „Amanat“ sekmadienį surinko 53,9 proc. balsų, o 5 proc. barjerą, reikalingą mandatams gauti, peržengė dar penkios partijos, įskaitant K. J. Tokayevui lojalias partijas.

Pirmalaikiai rinkimai įvyko per ketvirtąsias prezidento Nursultano Nazarbayevo (Nursultano Nazarbajevo), vadovavusio Kazachstanui nuo nepriklausomybės atgavimo 1991 metais, subyrėjus Sovietų Sąjungai, ir turėjusio didžiulę įtaką, atsistatydinimo metines.

Buvo tikimasi, kad jo įpėdinis K. J. Tokayevas tęs N. Nazarbayevo autoritarinį valdymą ir savo pirmtako garbei net pervadino sostinę į Nur Sultaną.

Tačiau šalies politinis kraštovaizdis smarkiai pasikeitė po smurto bangos 2022 metų sausį, kai protestai provincijose, iš pradžių kilę dėl padidėjusių degalų kainų, apėmė kitus miestus, ypač komercinę sostinę Almatą, ir tapo atvirai politiniai, demonstrantams naudojus šūkius „Seni, lauk!“, skirtus 82-ejų N. Nazarbayevui.

Policijai griežtai malšinant neramumus žuvo daugiau kaip 220 žmonių, daugiausia protestuotojų. Kilus smurtui, K. J. Tokayevas atleido N. Nazarbayevą iš įtakingo nacionalinio saugumo tarybos vadovo posto. Jis sugrąžino ankstesnį sostinės pavadinimą – Astana, o parlamentas panaikino įstatymą, kuriuo N. Nazarbayevui ir jo šeimai buvo suteiktas imunitetas nuo baudžiamosios atsakomybės.

K. J. Tokayevas taip pat inicijavo reformas, kuriomis siekta sustiprinti parlamentą, sumažinti prezidento galias ir apriboti prezidento įgaliojimus iki vienos septynerių metų kadencijos.