Pirmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė nuo gegužės 8-osios paskelbti trijų dienų paliaubas, o Kyjivas, klausdamas „Kam laukti?“, pareikalavo mėnesio trukmės paliaubų nedelsiant.
Vašingtonas pareiškė, kad ši savaitė bus lemiama diskusijose dėl taikos. Toliau apžvelgiame oficialias abiejų pusių pozicijas:
Miglotos paliaubos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusį mėnesį sutiko su Jungtinių Valstijų pasiūlytomis besąlygiškomis paliaubomis.
Tačiau Rusijos vadovas, kurio kariai mūšio lauke buvo įgavę pagreitį, atmetė šią idėją ir vietoj to iškėlė virtinę sąlygų.
Maskva teigė, kad paliaubos padėtų Kyjivui kariniu požiūriu, o Ukraina ir jos sąjungininkės Europoje kaltino V. Putiną, kad jis nenori taikos.
V. Zelenskis paragino „visiškai ir besąlygiškai nutraukti ugnį“ kaip būtiną bet kokių derybų sąlygą.
„Po paliaubų esame pasirengę susėsti prie stalo bet kokiu formatu“, įskaitant tiesiogines derybas su Maskva, sakė jis praeitą savaitę.
Jis sakė, kad Kyjivui būtų „didelis kompromisas“ kalbėtis su Rusija – šalimi, kuri užpuolė ir okupavo Ukrainą ir pražudė dešimtis tūkstančių žmonių.
Kremlius teigė esąs pasirengęs derėtis su Kyjivu, tačiau iki šiol nebuvo linkęs sutikti su ilgalaikėmis paliaubomis.
Šią savaitę Maskva pranešė, kad V. Putinas ir JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas Kremliuje aptarė tiesioginių derybų su Kyjivu galimybę.
Ji taip pat paragino nutraukti Vakarų ginklų tiekimą Kyjivui.
Rusija buvo paskelbusi Velykų paliaubas, tačiau Ukraina teigė, kad jos buvo nuolat pažeidinėjamos.
Šį pavasarį Maskva sudavė Ukrainai eilę mirtinų smūgių, per kuriuos žuvo dešimtys žmonių.
Kyjivas neseniai kalbėjo apie galimas paliaubas, kuriomis būtų apriboti smūgiai civilinei infrastruktūrai, tačiau Maskva buvo skeptiška ir kaltino Ukrainą, esą ji slepia karinius taikinius civilinėse teritorijose.
Žemės Rusijai
Rusija ne kartą reikalavo išlaikyti okupuotas teritorijas Pietų ir Rytų Ukrainoje ir įpareigoti Kyjivą atiduoti jai dar daugiau žemių.
2022 metais Maskva aneksavo keturias Ukrainos sritis – Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono – nors neturi visiškos jų kontrolės.
Nuo 2014-ųjų Rusija taip pat kontroliuoja Krymą po to, kai jį aneksavo iš Ukrainos. Aneksija nebuvo pripažinta tarptautiniu mastu.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį pareiškė, kad Maskvos nuosavybės teisės į šias teritorijas pripažinimas yra būtinas bet kokių derybų akcentas.
Rusija taip pat pareikalavo, kad Ukrainai būtų uždrausta įstoti į NATO, ir ne kartą sakė norinti, kad V. Zelenskis būtų nušalintas nuo pareigų.
2022-aisiais pradėdama invaziją Rusija norėjo nuversti V. Zelenskį, tačiau jai nepavyko užimti Kyjivo, o Ukrainos pajėgos rusus nustūmė atgal.
Praėjusį mėnesį V. Putinas paragino Ukrainą pavesti Jungtinių Tautų (JT) remiamai „laikinajai administracijai“ – šis žingsnis laikomas jo atsinaujinusiu siekiu nušalinti V. Zelenskį, kurio teisėtumu jis ne kartą abejojo.
Kyjivas teigia, kad nepripažins savo okupuotų teritorijų, įskaitant Krymą, kaip Rusijos dalių.
Saugumas Ukrainai
V. Zelenskis yra sakęs, kad Kyjivas negali atiduoti Krymo, tačiau JAV vadovas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė tikįs, kad Ukrainos lyderis galėtų atsisakyti Juodosios jūros pusiasalio vardan susitarimo.
Kyjivas tikėjosi kaip derybinį kozirį panaudoti užimtas Rusijos Kursko srities teritorijas, tačiau pastarosiomis dienomis Maskva paskelbė, kad, padedama Šiaurės Korėjos karių, išstūmė Ukrainos pajėgas iš savo pasienio regiono.
Dar neaišku, kokie teritoriniai mainai dar gali būti įmanomi. Maskva kol kas išlaiko dalį Charkivo ir Sumų sričių, kurių aneksijos neskelbia.
V. Zelenskis ragina sąjungininkus suteikti Ukrainai saugumo garantijas, kurios atgrasytų Rusiją nuo naujo įsiveržimo.
Narystė NATO būtų svarbiausias Ukrainos saugumo prioritetas, tačiau Kyjivas yra nusivylęs Vakarų nenoru priimti jį į aljansą.
D. Trumpas taip pat atmetė Ukrainos prisijungimo prie bloko galimybę.
Vietoj to Ukraina pasiūlė šalyje dislokuoti Vakarų karinį kontingentą su NATO parama, kad būtų užtikrintos bet kokios paliaubos.
Kelios Europos šalys pareiškė, kad yra pasirengusios siųsti taikos palaikymo pajėgas, tačiau be JAV paramos, kaip nori Kyjivas, o Maskva pareiškė, kad tokiam žingsniui nepritars.
