Gegužės devintąją mojavęs kariams, po kelių dienų Sergejus Šoigu jau nebebuvo rusų gynybos ministras. Už karą atsakingos ministerijos vadovu paskirtas net sovietinėje kariuomenėje netarnavęs ekonomistas Andrėjus Belousovas. Pastebėtas panašumas, kad ir Hitleris Antrojo pasaulinio karo vidury ginkluotės ministru paskyrė architektą.

V. Putinas patraukė ir kitą ilgametį bendražygį – Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) vadovą, žvalgybos veteraną, vieną aršiausių karo prieš Ukrainą kurstytojų Nikolajų Patruševą. Vietoj jo dabar pasodintas S. Šoigu.

„N. Patruševas buvo įtakingas ne dėl savo posto, o dėl ryšių su FSB. Nemažą dalį FSB jis kontroliavo“, – aiškino apžvalgininkas Marius Laurinavičius.

M. Laurinavičiaus nuomone, reikšmingesnis yra S. Šoigu pašalinimas iš gynybos ministrų.

„Tai, kas įvyko dabar, pirmiausia, siečiau su praėjusių metu Jevgenijaus Prigožino maištu“, – įsitikinęs M. Laurinavičius.

Karinės grupuotės „Wagner“ vadas J. Prigožinas viešai plūdo S. Šoigu.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Palankiai rusų sutiktas J. Prigožino žygis į Maskvą, kurį sustabdė jis pats, o ne rusų kariuomenė, buvo jau ir V. Putino pažeminimas. J. Prigožinas pašalintas greitai po maišto. Dabar, anot M. Laurinavičiaus, naikinama S. Šoigu įtaka.

„Gynybos ministerijoje, Rusijos karo ministerijoje, vyksta visiškas S. Šoigu klano valymas. Tai – reikšmingas dalykas“, – sakė apžvalgininkas.  

Pats V. Putinas pristatė, kad naujam ministrui keliamas uždavinys – nebešvaistyti pinigų, pajungti visą rusų ekonomiką karui.

„Išlaidos kariniam komponentui didėja. Priminsiu, aštuntojo dešimtmečio viduryje Sovietų Sąjunga gynybai skyrė 13 proc. BVP. Šiemet bus 9 proc. BVP“, – teigė Rusijos prezidentas V. Putinas.

Naujasis ministras pažadėjo aukoti ir gyvybę, jeigu reikės, bet įgyvendinti, kas liepta.

„Visiškas ginkluotųjų pajėgų ekonomikos integravimas į bendrą šalies ekonomiką“, – nurodė Rusijos gynybos ministras Andrejus Belousovas.

Opozicionieriaus Gario Kasparovo nuomone, pokyčiai rodo, kad Rusija priversta spaustis, nebeturi resursų tęsti karą taip, kaip iki šiol. Vadovaujant būtent S. Šoigu kariuomenėje sukurta milžiniška pinigų grobstymo sistema.

„Efektyvumo prasme, kas iš mūsų pozicijų nėra gerai, tai gali net suefektyvinti Rusijos karinę mašiną ir veiksmus Ukrainoje“, – svarstė M. Laurinavičius.

A. Belousovo paskyrimas rodo, kad planuojamas ilgas karas.

Sumažinus grobstymą, karui liktų daugiau pinigų.

„Rusijos ekonomika keičiasi, bet Ukrainos ekonomika yra naikinama. Tą turi suprasti visi Vakaruose. A. Belousovo paskyrimas rodo, kad planuojamas ilgas karas“, – komentavo Rusijos žurnalistas Maksas Truboliubovas.

Rusija dabar oficialiai nurodo kariuomenei skirianti 120 mlrd. dolerių per metus. Bet amerikiečių karinis biudžetas yra septynis kartus didesnis, o Vokietija jau skiria pusę tiek, kiek rusai.

„Kremliuje kalbama, kad V. Putinas norėjo, jog ministerijai vadovautų ekonomikos pareigūnas, nes dabar šalis gynybai išleidžia rekordines sumas“, – aiškino AP žurnalistė Emma Burrows.

Bet pokyčiai gali būti ir parodomieji. Dėl korupcijos sulaikyti aukšti S. Šoigu pavaldiniai. Pačiam S. Šoigu parodyta, kad jis, bent kol kas, nebus liečiamas ir atleistas iš ministrų. Po kelių dienų sėdėjo šalia V. Putino pas Kinijos lyderį.

„Rusijoje su korupcija niekas nekovoja. Rusijoje korupcija yra tik klanų kovos priemonė, kai reikia sunaikinti vieną kitą klaną ar asmenį“, – tvirtino M. Laurinavičius.

Prezidentas Gitanas Nausėda rinkimų naktį sužinojęs apie pokyčius Kremliuje kalbėjo, kad tai, pirmiausia, V. Putino galios žaidimai.

„Jis mato vėluojančią Vakarų paramą Ukrainai ir jaučiasi galįs daryti tą, ką jis daro. Kito būdo jį sustabdyti, kaip tik efektyviai ir greitai paremti Ukrainą, tiesiog nėra“, – sakė prezidentas Gitanas Nausėda.

Kad V. Putinas rodo didesnį dėmesį ekonominei karo pusei, gali liudyti ir vizitas į Kiniją. V. Putinas atsivežė finansų institucijų vadus, oligarchus. Rusai suinteresuoti, kad Kinija padėtų tęsti karą ir atlaikyti sankcijas.