Pridėjus šį susitarimą, bendra suma, ES skirta Ukrainos kariuomenei aprūpinti, padidės iki 3,6 mlrd. eurų. Ši suma yra atskira nuo ES valstybių narių nacionalinių išlaidų.

Pasak bloko pareigūnų, iš viso Europos valstybės ukrainiečiams skirtai ginkluotei pažadėjo išleisti daugiau kaip 11 mlrd. eurų – mažiau nei pusę to, ką skiria Jungtinės Valstijos.

Naujausia lėšų dalis skiriama Vokietijai patiriant didelį spaudimą dėl jos neryžtingos pozicijos – Berlynas delsia suteikti Ukrainai kovinius tankus.

„Mums reikia drąsių, ryžtingų ir įžūlių veiksmų, kad užtikrintume Ukrainos pergalę 2023 metais“, – po susitikimo su kolegomis iš ES tviteryje parašė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Briuselyje vykusiame susitikime iniciatyvos ėmėsi Baltijos šalių ministrai, ragindami Berlyną pritarti „Leopard 2“ tankų siuntimui Kyjivui.

„Norėčiau, kad nereikėtų laukti dar vienos dienos, kol tankai bus pristatyti“, – teigė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Vokietija nurodė, kad gali būti pasirengusi leisti kitoms šalims, pavyzdžiui, Lenkijai, perduoti savo gamybos tankus.

ES lėšos naudojamos kompensuoti valstybių narių išlaidas už Ukrainai pristatytus ginklus.

Užsienio reikalų ministrai taip pat susitarė skirti 45 mln. eurų praėjusiais metais įsteigtai mokymo misijai, skirtai apmokyti pirmuosius 15 tūkst. Ukrainos karių.