Kaltina JAV ir Kiniją

„Tai negali veikti, jei mes vieninteliai pasaulyje laikomės prekybos taisyklių, parengtų prieš 15 metų, jei kinai ir amerikiečiai jų nebesilaiko subsidijuodami svarbiausius sektorius“, – sakė jis Paryžiaus Sorbonos universitete kalboje, kuri buvo pavadinta prezidento Europos ateities vizija.

Ragina kurti Europos gynybos strategiją

Prancūzijos prezidentas ketvirtadienį perspėjo, kad Europai kyla egzistencinė Rusijos agresijos grėsmė, ir paragino senąjį žemyną sukurti patikimą gynybos strategiją, mažiau priklausomą nuo Jungtinių Valstijų.

Rusijos elgesį po įsiveržimo į Ukrainą jis apibūdino kaip nevaldomą ir sakė, jog nebeaišku, kur yra Maskvos ribos.

E. Macronas taip pat išreiškė susirūpinimą dėl to, kad JAV ir Kinija nebesilaiko pasaulinės prekybos taisyklių ir paragino peržiūrėti Europos Sąjungos prekybos politiką.

„Mūsų Europa šiandien yra mirtinga ir gali mirti“, – sakė jis.

„Ji gali mirti, ir tai priklauso tik nuo mūsų pasirinkimo“, – svarbioje kalboje sakė E. Macronas, perspėdamas, kad Europa nėra apsisaugojusi nuo rizikos, su kuria susiduria pasaulyje, kur „pasikeitė žaidimo taisyklės“.

„Pavojus, kad [...] per ateinantį dešimtmetį [Europa] susilpnės ar net bus nustumta, yra didžiulis“, – pridūrė jis ir atkreipė dėmesį į tai, kad Iranas gali įgyti branduolinį ginklą.

E. Macronas, kalbėdamas Paryžiaus Sorbonos universitete, grįžo prie tų pačių temų, kuriomis ten pat kalbėjo 2017-ųjų rugsėjį, praėjus keliems mėnesiams po to, kai pradėjo eiti pareigas. Tačiau per pastaruosius septynerius metus pasaulį sukrėtė „Brexitas“, COVID-19 pandemija ir Rusijos invazija į Ukrainą.

E. Macronas palaiko Europos strateginį savarankiškumą ekonomikos ir gynybos srityse, teigdamas, kad Europa turi įveikti tokias krizes, kaip Rusijos invazija į Ukrainą, nesikliaudama JAV.

Jis ragino Europą būti prisiimti didesnę atsakomybę už savo likimą, sakydamas, kad praeityje ji tapo pernelyg priklausoma nuo Rusijos energijos išteklių ir nuo Jungtinių Valstijų dėl savo saugumo.

Jis teigė, kad Europos saugumui būtina sąlyga yra tai, kad „Rusija nelaimėtų agresijos karo Ukrainoje“.

„Turime sukurti šią strateginę patikimos Europos gynybos koncepciją“, – sakė E. Macronas ir pridūrė, kad Europa negali būti Jungtinių Valstijų „vasale“.

„Nepakankamai ambicingi“

Jis nurodė, kad artimiausiais mėnesiais paprašys Europos partnerių pateikti pasiūlymų, ir pridūrė, kad Europai taip pat reikia savo pajėgumų kibernetinės gynybos ir kibernetinio saugumo srityse.

E. Macronas teigė, kad perkant karinę įrangą pirmenybė turėtų būti teikiama Europos tiekėjams, ir pritarė idėjai, kad šioms pastangoms finansuoti būtų suteikta Europos paskola.

E. Macronas paragino peržiūrėti Europos Sąjungos prekybos politiką, kad būtų apginti Europos interesai, kaltindamas Kiniją ir Jungtines Valstijas nebesilaikant pasaulinės prekybos taisyklių.

„Tai negali veikti, jei mes vieninteliai pasaulyje laikomės prekybos taisyklių, parengtų prieš 15 metų, jei kinai ir amerikiečiai jų nebesilaiko subsidijuodami svarbiausius sektorius“, – sakė jis.

Po „Brexito“ ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pasitraukimo iš politinės arenos E. Macronas komentatorių dažnai laikomas svarbiausiu Europos lyderiu.

Tačiau birželį vyksiančiuose Europos Parlamento rinkimuose jo partija gali patirti nesėkmę. Pagal populiarumą ji gerokai atsilieka nuo kraštutinių dešiniųjų ir netgi rizikuoja likti trečia po socialistų.

Valdančiosios partijos rinkimų sąrašo vadovę, mažai žinomą Valerie Hayer (Valeri Hajė) populiarumu lenkia kraštutinių dešiniųjų partijos vadovas 28-erių Jordanas Bardella (Žordanas Bardela) ir kairiajame sparne ryškėjanti nauja žvaigždė – Raphaelis Glucksmannas (Rafaelis Gliuksmanas).

E. Macronas savo kalboje neužsiminė apie rinkimus, nors analitikai teigia, kad jis aiškiai siekia įsitraukti į rinkimų kampaniją, o jo kalbą galima laikyti prezidento Europos ateities vizija.

„Kyla pavojus, kad Europa patirs nuosmukį, ir, nepaisant visų mūsų pastangų, tai jau pastebime“, – perspėjo jis.

„Vis dar esame per lėti ir nepakankamai ambicingi“, – sakė jis ir ragino kurti „galingą Europą“, kuri būtų gerbiama, užtikrintų savo saugumą ir atgautų strateginę autonomiją.