Egipto rinkimų komitetas sekmadienį paskelbė, kad rengia naują tvarkaraštį seniai laukiamiems parlamento rinkimams po konstitucinio teismo priimto sprendimo, kad vienas teisės akto, kuriuo nustatomos balsavimo apygardos, straipsnis prieštarauja pagrindiniam įstatymui.

Prezidentas Abdel Fattahas al Sisi (Abdel Fatahas Sisis) nurodė savo vyriausybei per mėnesį pataisyti tą straipsnį.

Naujo tvarkaraščio rengimas tikriausiai reiškia balsavimo, kuris turėjo prasidėti kovo 22 dieną, atidėjimą. Parlamento rinkimai turi būti paskutinis politinio plano, kurį armija paskelbė 2013 metų liepą, žingsnis.

Naujausias posūkis akcentuoja sunkumus, su kuriais Egiptas susiduria kelyje į demokratiją po to, kai armija 2013-aisiais nušalino islamiškų jėgų prezidentą Mohamedą Mursi (Mohamedą Mursį) – pirmąjį demokratiškai išrinktą šalies lyderį, prieš kurio valdymą tada vyko masiniai protestai.

Egipte parlamento nėra nuo 2012 metų birželio, kai teismas jį paleido, tuo nubraukdamas svarbų 2011 metų sukilimo, nuvertusio autokratą Hosni Mubaraką (Hosnį Mubaraką), laimėjimą.

„Komitetas parengs naują tvarkaraštį (rinkimų) priemonėms, kai bus paskelbtos įstatymo pataisos“, – sakoma Aukščiausiojo rinkimų komiteto pareiškime.

Anksčiau sekmadienį Aukščiausiasis Konstitucinis Teismas nusprendė, kad vienas įstatymo, apibrėžiančio rinkimų apygardas, straipsnis prieštarauja konstitucijai.

„Jo Ekscelencija pabrėžė būtinybę koordinuoti (veiksmus) tarp visų valstybės institucijų, siekiant kuo greičiau surengti parlamento rinkimus, užbaigiant kelio gaires ateičiai, dėl kurių sutarė egiptiečiai“, – sakoma prezidentūros pareiškime.

Pirmas parlamento rinkimų ratas buvo planuojamas kovo 22-23 dienomis.

Egipto lyderiai sako, jog šie rinkimai demonstruoja jų įsipareigojimą laikytis demokratijos, bet kritikai teigia, kad A.F.al Sisi, kuris kaip tuometis armijos vadas nuvertė M.Mursi, pakirto laisves, pasiektas po sukilimo, užbaigusio 30 metų trukusį H.Mubarako valdymą.

Nesant parlamento, A.F.al Sisi turėjo įstatymų leidžiamąją valdžią ir inicijavo ekonomikos reformas, kurios buvo palankiai įvertintos investuotojų, nors taip pat apribojo politines laisves.

Liaudies Asamblėjoje yra 567 vietos; 420 deputatų yra renkami kaip asmenys, o 120 – pagal sąrašus su kvotomis moterims, krikščionims ir jaunimui. Deputatus į likusias vietas skiria prezidentas.

Kelios opozicinės partijos pastarosiomis savaitėmis paskelbė, kad boikotuos rinkimus. Kai kurios partijos sako, kad individualių kandidatų akcentavimas yra grįžimas atgal prie H.Mubarako stiliaus politikos, kuri dažnai būdavo palanki turtingiems ir giminystės ryšių turintiems veikėjams.