„Šiandien kuriame istoriją. Sujungiame Baltijos valstybes su žemyninės Europos elektros tinklu. Išardomos elektros linijos jungiančios mus su Baltarusija ir Rusija. Šis elektros linijų pokytis, kuris siejo jus su priešiškomis kaimynėmis, taps praeitimi“, – Vilniuje sakė U. von der Leyen.
„Tai yra laisvė nuo grėsmių, šantažo“, – pridūrė EK pirmininkė.
U. von der Leyen pabrėžė, kad Baltijos šalys dar gerokai prieš Rusijos tankams įvažiuojant į Ukrainą perspėdavo Europos Sąjungą, „kad rusiškos dujos turi paslėptą priklausomybės kainą“.
„Dabar visa ES palaipsniui atsisako rusiško iškastinio kuro – tai nauja era“, – kalbėjo EK pirmininkė.
Jos teigimu, šiandien reikia kalbėti ne tik apie ekonominį, bet ir apie platesnį žemyno saugumą, o prieš kurį laiką įvykęs povandeninių kabelių pažeidimas Baltijos jūroje yra tai, „ko negalima ignoruoti“.
„Dabar ES ir NATO turi veikti viena kitą papildydamos“, – teigė U. von der Leyen.
EK pirmininkė sakė, kad saugant kritinę ES infrastruktūrą, prioritetai turi būti skiriami prevencijai, naujų kabelių tiesimui, grėsmių diversifikavimui bei nustatymui, greitam atsakui ir jų sutvarkymui.
„Dabar pats geriausias laikas imti į savo rankas mūsų gynybą ir saugumą“, – teigė U. von der Leyen.
Šeštadienį Lietuva, Latvija, Estija sėkmingai atsijungė nuo dar sovietmečiu pradėjusios veikti rusiškos elektros energetikos sistemos (IPS/UPS) ir ėmė dirbti izoliuotu režimu, o sekmadienį, 14.05 val., prisijungė prie Vakarų Europos elektros tinklų.
Su kontinentinės Europos sinchronine zona Baltijos šalys sujungtos per Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtį „LitPol Link“.
Veikdamos sinchroniškai su Vakarų Europa, Lietuva, Latvija ir Estija savarankiškai bei koordinuotai su kitomis šios zonos šalimis valdys savo elektros sistemų dažnį, pačios rūpinsis tinklų balansavimu.
Veikus rusiškoje IPS/UPS sistemoje, dažnis centralizuotai reguliuotas Maskvoje.
Be Lietuvos ir Lenkijos sausumos elektros jungties „LitPol Link“, per kurią įvyko sinchronizavimas, Baltijos šalys taip pat yra sujungtos su Šiaurės Europa – Lietuvos ir Švedijos jūrine jungtimi „NordBalt“ bei Estijos ir Suomijos jūrinėmis jungtimis „EstLink 1“ ir „EstLink2“.
Iki 2030-ųjų planuojama pastatyti ir dar vieną sausumos jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos – prekybai skirtą „Harmony Link“.
Naujausi komentarai