Kaip Rusijos propaganda panaudos šį faktą, LNK žurnalistas klausė Vytauto Didžiojo universiteto prof. Gintauto Mažeikio.
– Kaip šį faktą gali panaudoti Rusija ir kaip ilgai tuo manipuliuoti?
– Kiekvienas naujas ginklas, kurį tiekia Vakarai, Rusijoje sukelia trumpalaikį propagandinį efektą. O tankų „Leopard 2“ tiekimas yra ypač palankus Rusijos propagandai, nes prisimenamas Antrasis pasaulinis karas, nacistai, nacistiniai kryžiai, kurių tam tikros formos atkartojamos dabartiniuose. Tik dabar nacistine vadinama nebe viena Vokietija, o visa Europa. Netgi perrašomi propagandiniai istoriniai vadovėliai, kuriuose sakoma, kad Rusija kariavo ne su nacistine Vokietija, o su nacistine Europa. Tai čia copy paste – Ukrainoje vyksta Antrojo pasaulinio karo tąsa, tie patys mūšiai. Sovietų Sąjunga laimėjo, o paskui klastingi Vakarai apgavo, vėl įsiveržė ir užėmė didžiąją dalį Ukrainos. O įrodymas visai šiai pasakai yra tankai „Leopard“. Tai, sakyčiau, yra pagrindinis motyvas. Mažiau reikšmingi yra JAV ir Didžiosios Britanijos tankai. Pastarosios tankai iš viso nepatogūs propagandai, nes britai buvo ir aljansas ir antinacistinės koalicijos dalis. Ir Didžioji Britanija buvo viena iš Antrojo pasaulinio karo laimėtojų. Todėl rusams geriau jų net neminėti. O štai vokiečių „Leopardai“ yra asocijuojami su Antrojo pasaulinio karo metais buvusiais tankais „Tigras“. Nediskutuojama, kiek „Leopardai“ yra efektyvūs ir galėtų pakeisti fronto liniją. Čia yra būtent proga atkurti Antrojo pasaulinio karo metų pasakojimus.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar ši propaganda, ši pasaka yra veiksminga? Ankstesniuose interviu esate minėjęs, kad tos propagandos įtaka Rusijoje mažėja.
– Propaganda visada veikia bangomis. Ji turi ilgalaikius tikslus, bet „Leopardai“ yra informacinė naujiena, iš kurios bandoma išpešti naudos. Bet, manau, kad ši istorija ilgiau kaip mėnesį nesikartos. Per tą laiką ji pabos. Ji nėra esminė, nes nekeičia nei fronto, nei Rusijos situacijos iš esmės. Jeigu kas nors pasikeis, tai gerokai vėliau, bet ne dėl propagandos. Rusai gavo tam tikrą mobilizacinį kozirį, kuris galėtų paskatinti žiūrovus stebėti ką nors. Reikėtų priminti, kad Rusijos žiūrovams, kaip rodo naujausios apklausos, visiškai neįdomu, kokie mūšiai vyksta aplink Bachmutą. Ir miestelį Soledarą rusų kariuomenė užima kartą ar du kartus per savaitę. Informaciniu požiūriu tai yra tiesiog katastrofa. Niekam tai neįdomu, miestai niekam nežinomi. Jų reikšmė taip pat nesuprantama. Dešimtys tūkstančių žuvusių už tuos miestelius rusams irgi nepaaiškinamas dalykas. Todėl būtina rasti Rusijos mąstymui didybę. Rusijos didybė negali apsiriboti Soledaro mūšiais ir kalėjimų banditais. Jiems reikia tikrojo, didžiojo priešo tam, kad žmonės sutiktų eiti mirti. Ir štai šie tankai yra vienas iš informacinių motyvų. Aišku, po kurio laiko reikės kito informacinio jauko, nes mobilizuoti šūkiais „Mes atkovosime Soledarą“ yra absurdas.
Rusijos didybė negali apsiriboti Soledaro mūšiais ir kalėjimų banditais. Jiems reikia tikrojo, didžiojo priešo tam, kad žmonės sutiktų eiti mirti.
– Ar būtent dėl to Vokietija ir kitos šalys galėjo delsti? Buvo kalbama, kad ji nenorėjo provokuoti Rusijos būtent dėl to panašaus istorinio mąstymo.
– Noriu pastebėti, ko nesuprato JAV ir kas buvo aišku pačioje Vokietijoje. Būtent tai, apie ką mes kalbame. JAV atrodo nesąmonė šnekėti apie Antrojo pasaulinio karo tebesitęsiančią propagandinę kampaniją. Tačiau Rusijoje ir Vokietijoje ši istorija labai aiški. Ir Vokietijos vienas iš argumentų buvo anaiptol ne karo kurstymas ar eskalavimas. Kaip tik ne šito buvo bijota, o būtent prisiminimų apie Antrąjį pasaulinį karą, kas kaltas, o kas nekaltas. Iš naujo įtikinti vokiečius, kad jie kalti prieš ukrainiečius, o ne prieš Sovietų Sąjungą, vadinasi, Rusiją, būtų labai sunku. Per trumpą laiką tai padaryti – neįmanoma misija. Todėl propagandiniu informaciniu požiūriu gana sudėtingas uždavinys šių tankų tiekimas, ypač kai kalbame apie vyresniąją kartą.
Žinoma, jaunesnioji karta, iki 30 metų, mažų mažiausiai yra susidomėjusi ar susijusi su kokiomis nors Antrojo pasaulinio karo reminiscencijomis. Na, o vyresnės kartos žmonės, ypač mažiau išsilavinę, tiki, kad Rusija laimėjo Antrąjį pasaulinį karą, o dabar štai Vokietija gali žadinti kokias nors revanšistines idėjas. Todėl Vokietija spyriojosi ir norėjo, kad JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija – būtent kitos antinacistinės koalicijos šalys teiktų pirmieji šiuos tankus, kad sumažintų minėtą propagandinį efektą. Vis dėlto jo neįmanoma išvengti, jis būtinai bus, nes pati Rusija pakeitė savo kalbėjimo būdą. Užuot sakiusi, jog juos užpuolė nacistinė Vokietija, jie visur akcentuoja, kad užpuolė nacistinė Europa.
