28 valstybių lyderiai susitiko aptarti virtinės problemų, tarp jų ir migrantų krizę, sankcijas Rusijai dėl Ukrainos bei Sirijos, taip pat ir nerimą keliančią ES sutartį su Kijevu, kurią Nyderlandai grasina vetuoti.

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May (Tereza Mei) vėliau pasiliks viena, kai kiti 27 šalių lyderiai susirinks aptarti „Brexit“ procesą ir suderinti savo pozicijas per vakarienę po viršūnių susitikimo Briuselyje.

Vis tik T.May neparodė, kad tai ją užgautų, ir paragino kolegas Europos Sąjungoje užtikrinti, jog „Brexit“ būtų „kiek įmanoma sklandesnis ir tvarkingesnis“.

„Teisinga, kad ir kiti lyderiai ruošiasi toms deryboms kaip ir mes“, – pareiškė T.May, pažadėjusi kovo pabaigoje pradėti skyrybų su ES procesą, kuris turėtų užtrukti dvejus metus.

Tuo metu Lietuvos „geležine ledi“ vadinama prezidentė Dalia Grybauskaitė nesureikšmino pranešimo, kad Didžiosios Britanijos ambasadorius ES perspėjo vyriausybę, jog prekybos sutarties su Britanija pasirašymas, šiai pasitraukus, gali užtrukti 10 metų.

„10 metų? Tikiuosi, kad gerokai mažiau“, – atsakė ji žurnalistams.

„Ėjimas minų lauku“

Iki vienos dienos sutrumpintas paprastai dvi dienas trunkantis viršūnių susitikimas užbaigia Bendrijos „annus horriblis“ – metus, kuriais per Europą nuvilnijo euroskeptiško populizmo banga ir birželį britų rinkėjai nubalsavo už pasitraukimą iš Bendrijos.

„Mes einame minų lauku – darbotvarkėje yra tiek daug klausimų, kurie gali pakrypti ne taip“, – perspėjo vienas aukšto rango ES pareigūnas.

Į darbotvarkę įtrauktas ir Alepo civilių gyventojų padėties, Rusijos pajėgoms stumiant sukilėlius iš miesto, klausimas. Jau aišku, kad ES lyderiai nesiims naujų sankcijų prieš Maskvą.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas turėtų susitikti su Alepo meru Brita Hagi Hasanu, kuris atvyko prašyti Briuselio paremti humanitarinio koridoriaus atidarymą civilių gyventojų evakuacijai.

ES lyderiai turėtų paskelbti pareiškimą, kad ES „griežtai smerkia“ puolimą, kurį vykdo „Sirijos režimas su savo sąjungininkais, ypač Rusija“. Kaip matyti iš pareiškimo projekto, su kuriuos susipažino AFP, jame taip pat turėtų būti pasakyta, kad „ES svarsto visas įmanomas galimybes“.

Tačiau, pasak ES užsienio politikos vadovės Federica Mogherini (Federikos Mogerini), susitikimo dalyviai neketina svarstyti sankcijų, bet Bendrija pabandys pasinaudoti savo „įtaka“ Iranui ir Rusijai.

F.Mogherini taip pat turėtų kalbėti apie planus stiprinti Europos valstybių bendradarbiavimą gynybos srityje, artėjant Britanijos pasitraukimui ir nerimstant būgštavimams, jog naujai išrinktas JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) gali atsisakyti ankstesnių Amerikos įsipareigojimų NATO sąjungininkėms.

Sankcijos Rusijai

Dėl konflikto Ukrainoje Europos Sąjungos Rusijai paskelbtos griežtos ekonominės sankcijos , kurios buvo įvestos 2014, kai buvo numuštas Malaizijos oro linijų keleivinis lėktuvas, neturėtų sukelti didelių prieštaravimų.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) dar kartą informuos lyderius apie esamą padėtį, vėliau, tikėtina, bus susitarta pratęsti sankcijas dar šešiems mėnesiams, sakė vienas Vokietijos vyriausybės pareigūnas.

Sankcijos turėtų būti pratęstos, nepaisant kai kurių šalių abejonių ir baiminimosi dėl D.Trumpo rodomų ženklų, kad jis nori pagerinti santykius su Vladimiru Putinu.

Daugiausia kibirkščių ketvirtadienį gali sukelti Nyderlandų ministro pirmininko Marko Rutte (Marko Rutės) pastangos susitarti dėl tolesnių veiksmų po balandžio mėnesį jo šalyje vykusio referendumo, kuriame jo šalies rinkėjai nepritarė ES ir Ukrainos asociacijos sutarčiai.

Olandija yra vienintelė Bendrijos narė, dar neratifikavusi šios sutarties. M.Rutte nori pažado, kad ši sutartis nebus pirmas žingsnis Ukrainos kelyje į narystę ES ir ji nesuteiks gynybos garantijų Kijevui.

„Nepavykęs ratifikavimas būtų didelis pralaimėjimas ES ir Ukrainai, bet pergalė Rusijai“, – perspėjo vienas aukšto rango ES pareigūnas.

Vakare „Brexit“ klausimas bus svarstomas prie vakarienės stalo, tik be britų premjerės T.May. 27 ES šalių lyderiai turėtų paskelbti savo vienybę patvirtinantį pareiškimą, kuriame bus sakoma, kad jie sutinka kuo greičiau pradėti derybas, kai tik T.May inicijuos ES sutarties 50-ąjį straipsnį.

Tačiau Europos Sąjungoje niekas nevyksta paprastai, – šis klausimas jau įžiebė kovą dėl įtakos sferų Briuselyje.

Deryboms turėtų vadovauti Europos Komisija, ES vykdomoji institucija. Tačiau Europos Parlamento vadovas Martinas Schulzas (Martinas Šulcas) jau perspėjo dėl galimų „sunkių pasekmių“, nes europarlamentarai gali atmesti bet kokią sutartį, jeigu nedalyvaus jos ruošimo procese.