„Feisbukas tapo gerąja to žodžio prasme kaip orą, reikalingą kvėpavimui, pardavinėjanti institucija. Žinome, kad feisbukas turi 2,9 milijardo vartotojų, tiek klientų jungiasi prie feisbuko. Dabar, girdint eilinį kaltinimų feisbukui srautą, kad vienaip ar kitaip bandoma manipuliuoti tam tikromis programėlėmis, kurios užprogramuotų tam tikrą vartotojų elgseną, kyla įvairiausių sumanymų Briuselyje“, – sakė P. Auštrevičius.

„Reikia pasakyti, kad feisbukas kritikos sulaukia ne pirmą kartą. Prisiminkime „Cambridge Analytica“ atvejį, kada feisbukas pripažino padaręs vienokių ar kitokių iškraipymų, bandymų manipuliuoti net rinkimais. Dabar mes turime visai kitokią istoriją. Europos Parlamente jau girdisi balsų, kad reikalingas tyrimas ir reikalinga dar kartą turėti dialogą su feisbuku, kad jis atsakytų į tam tikrus kritiškai svarbius klausimus“, – teigė jis.

Anot P. Auštrevičiaus, neketinama feisbuko klausimo palikti savireguliacijai. „Savireguliacija, kuria aš labai tikiu, yra viena iš racionaliausių reguliavimo metodų, bet reikia pripažinti: kada tu turi reikalų su duomenis gaminančia ir žmonių nuomonę formuojančia firma, kuri apima praktiškai pusę žmonijos, savireguliacija vargu ar tinkamiausias būdas. Reikalingas dialogas ir nustatyta tam tikra riba, ką feisbukas turėtų padaryti, kad neatsitiktų tokių dalykų. Sutikime – dirbtinis intelektas įgalina toliau žengti į žmonių pasirinkimų nustatymus, į jų dėmesio nukreipimą į tam tikrus dalykus. Skaidrumas ir aiškumas šioje srityje reikalingas, bet aš nepasakyčiau, kur ta linija turėtų būti nubrėžta“.

Labai tikiuosi, kad feisbukas nesislėps, jo vadovybė priims išsakytas pastabas ir kritiką ir feisbukas ne bus vien tik auganti imperija.

„Feisbuko imperijos skaidymas į atskiras dalis nuosavybės atžvilgiu vargu ar yra pagrindinis klausimas. Pagrindinis klausimas – ar vartotojų interesus reguliuojančios, kontroliuojančios ir ginančios institucijos gali gauti pakankamai informacijos ir įrodymų, kad beveik automatiškai veikiantys algoritmai nesurenka per daug informacijos, nenukreipia vartotojų tikslingai ir neiškraipo jų pirminių pasirinkimų. Aš manau, kad čia reikalingas pokalbis su feisbuku. Priminsiu, kad 2018 metais feisbuko vadovybė pateikė 32 išsamius atsakymus į jiems pateiktus klausimus. Tai leido padaryti tam tikrus sprendimus. Po to feisbukas ėmėsi naikinti netikras paskyras, tokių atsirado daugiau nei 600 milijonų. Mes suprantame, ką tai reiškia, ypač žvelgiant į duomenų rinkimo procesus, todėl manau, kad mums reikia daugiau žinoti, ką tie algoritmai daro su mūsų pasirinkimais“, – kalbėjo europarlamentaras.

„Labai tikiuosi, kad feisbukas nesislėps, jo vadovybė priims išsakytas pastabas ir kritiką ir feisbukas ne bus vien tik auganti imperija. Informacijos rinkimas savaime nėra tikslas. Mes turime žinoti, kodėl ta informacija renkama, kaip ji bus panaudojama. Feisbukas turi skaidriai atsiverti“, – tikino P. Auštrevičius.