Pekine viešintis F. Timmermansas pareiškė esąs įsitikinęs, kad Kinija nori eiti teisinga kryptimi.

„Tačiau kartu tiesa ir tai, kad... atidaroma daugiau anglimi kūrenamų elektrinių, – sakė jis kalboje Pekino universitete „Tsinghua“. – Ir atrodo, kad tai prieštaringa.“

Kinija taip pat išmeta daugiausiai klimato kaitą lemiančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tokių kaip anglies dioksidas, o jos įsipareigojimai dėl išmetamų teršalų kiekio laikomi svarbiais siekiant, kad pasaulinė temperatūra nepakiltų daugiau kaip dviem laipsniais Celsijaus.

Tačiau praėjusiais metais Kinijoje beveik 60 proc. elektros buvo pagaminama iš anglių.

Balandį aplinkosaugos aktyvistų organizacija „Greenpeace“ teigė, kad Kinija šiemet jau patvirtino didelį energijos gamybos iš anglies augimą, ir kaltino Kiniją, kad ji teikia pirmenybę energijos tiekimui, o ne įsipareigojimui mažinti iškastinio kuro emisijas.

Sparčiai didėjantis leidimų statyti anglimi kūrenamas elektrines skaičius dar labiau padidino susirūpinimą, kad Kinija atsitrauks nuo savo tikslų 2026–2030 metais pasiekti maksimalų išmetamųjų teršalų kiekį ir iki 2060-ųjų tapti neutralia anglies dioksido išmetimo atžvilgiu.

F. Timmermanso komentarai buvo išsakyti po pastarosiomis savaitėmis Kinijoje kilusių rekordinių karščio bangų ir potvynių, kurie išryškino galimą tolesnio pasaulinės temperatūros kilimo poveikį.

Jis taip pat perspėjo dėl pasekmių, jei visuotinis atšilimas nebus apribotas iki 1,5 laipsnio Celsijaus, sakydamas, kad dėl to smarkiai ir plačiai išplis neigiamas klimato kaitos poveikis, įskaitant ekstremalius orų reiškinius.

Savaitgalį pagrindinis Kinijos klimato centras paskelbė, kad 2023 metais per šešių mėnesių laikotarpį buvo užfiksuotas rekordinis aukštos temperatūros dienų skaičius.

Praėjusį mėnesį nacionalinė meteorologijos tarnyba pranešė, kad Pekine užfiksuota karščiausia birželio diena, o šiaurės Kinijoje tvyrojo 40 laipsnių karštis.

Anot valstybinės naujienų agentūros „Xinhua“, pastarosiomis dienomis centrinėje ir pietinėje Kinijoje taip pat smarkiai lijo ir dėl to kilo dideli potvyniai, o Hunano provincijoje daugiau kaip 14 000 žmonių buvo priversti evakuotis.

Jungtinės Tautos įspėjo, kad beveik neabejotina, jog 2023–2027 metai bus šilčiausias kada nors užfiksuotas penkerių metų laikotarpis, dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir meteorologinio reiškinio „El Nino“ sparčiai kylant temperatūrai.

Pastaraisiais metais Pekinas ne kartą ragino išsivysčiusias šalis vykdyti savo įsipareigojimus dėl kovos su klimato kaita finansavimo.

Kinija atmetė idėją, kad ji nebeturėtų būti laikoma besivystančia šalimi, nors dabar yra antra pagal dydį pasaulio ekonomika.