Šis simboliškas ketvirtadienio gestas akcentuoja, kad Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas yra izoliuotas labiau nei bet kada. Jis negali sulaikyti realios ES paramos Ukrainai, kai kitos bloko narės siūlo, kaip apeiti bet kokį galimą veto.
Tuo pat metu V. Orbanas jaučiasi drąsiau dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo), spaudžiančio nutraukti ugnį Ukrainoje. D. Trumpas kaltino Ukrainą dėl Rusijos invazijos ir teigė, esą Kyjivas be reikalo tęsia didžiausią sausumos karą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Iš principo 27 valstybių ES svarbiais klausimais siekia vienbalsiškumo. Kalbant apie opius užsienio politikos klausimus, dažnai tai būna teisinė būtinybė.
„26 yra daugiau už vieną“
Valdant griežtai nacionalistinių pažiūrų V. Orbanui, Vengrija karo Ukrainoje klausimu vis labiau tolsta nuo ES pozicijos ir ne kartą trukdė priimti daugelio milijardų eurų vertės pagalbos paketus bei skelbti sankcijas. Tačiau likusi bloko dalis vis labiau linksta dirbti be jo ir tai turėtų akcentuoti ES ketvirtadienio viršūnių susitikimas Briuselyje.
V. Orbanas yra artimiausias lyderis Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui visoje ES ir remia D. Trumpo taikos derybas su Maskva, kuriose Kyjivas ir ES didele dalimi yra nustumti į šoną. Prieš dvi savaites Vengrija atsisakė įrašyti savo pavadinimą į bendrą ES pareiškimą, kuriame sakyta, kad Ukraina pasieks taiką per jėgą, kliaudamasi tolesne Europos karine ir finansine parama.
Anksčiau šią savaitę Vengrijos ES reikalų ministras Janosas Boka (Janošas Boka) užsiminė, kad Budapeštas taip pat pasielgs ir dėl šio ketvirtadienio viršūnių susitikimo bendro pareiškimo. „Keli dalies dėl Ukrainos punktai prieštarauja Vengrijos strateginiams interesams ir strateginei vizijai dėl to, kaip sukurti naują Europos saugumo architektūrą“, – pirmadienį sakė J. Boka.
Prieš viršūnių susitikimą ES pareigūnai ir diplomatai iš kitų šalių kalbėjo, kad negaiš laiko ilgiems debatams su Budapeštu, kai sutarti dėl Ukrainos neįmanoma.
Prieš dvi savaites, per skubiai sušauktą viršūnių susitikimą, Europos Vadovų Tarybos (EVT) vadovas Antonio Costa (Antoniju Košta) sakė, kad Vengrija yra izoliuota. „Gerbiame Vengrijos poziciją, bet ji yra viena iš 27, o 26 yra daugiau už vieną“, – sakė jis.
Vengrija gali žengti simbolinį žingsnį blokuoti bendrus pareiškimus ir stabdyti procesą, bet negali blokuoti didelio ES gynybos paskolos paketo ar neleisti šalims didinti savo karinių biudžetų. Šios dvi veiksmų kryptys bus tiesiogiai naudingos Ukrainai.
Vis dėlto vykstant deryboms dėl Ukrainos ateities likusi ES dalis ieško būdų, kaip parodyti paramą Kyjivui. Antradienį šešios šiaurinės šalys paragino Europos Komisiją (EK) surasti būdų padėti Ukrainai greičiau įstoti į ES. Kyjivui pernai buvo leista pradėti derybas dėl narystės, Vengrijai atšaukus savo veto, bet šios derybos dar neprasidėjo.
„Investicija į viso žemyno saugumą“
Danijos, Švedijos, Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos, kurios visos yra šalia ar netoli Rusijos, ministrai ir kiti atstovai laiške ragino pateikti „konkrečius pasiūlymus dėl to, kaip ryžtingai pastūmėti Ukrainos stojimo procesą“.
Švedijos ES reikalų ministrė Jessica Rosencrantz (Džesika Rozenkranc) naujienų agentūrai AP sakė, kad Ukrainos kelio į ES rėmimas yra „investicija į viso mūsų žemyno saugumą“.
Stojimo į ES procesas paprastai trunka ne vienus metus ar net dešimtmečius, nes reikia įgyvendinti sunkias reformas, bet EK vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) yra užsiminusi, kad Kyjivas galbūt galėtų įstoti iki šio dešimtmečio pabaigos.
V. Orbanas grasino blokuoti Ukrainos narystę ir planuoja surengti visuomenės nuomonės tyrimą dėl to, ar šią šalį reiktų priimti į bloką. Plėtros sprendimams reikia vienbalsiškumo ir dėl to yra įstrigę kitų šalių, pavyzdžiui, Turkijos, siekiai prisijungti.
Būsima JAV parama Kyjivui toli gražu nėra užtikrinta po D. Trumpo ir ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio viešo kivirčo.
Viršūnių susitikimo išvakarėse, per ES kraštutinių dešiniųjų politikų susibūrimą, V. Orbanas sakė nepritariantis tam, kad būtų skiriami pinigai tolesnei Ukrainos kovai.
„Mūsų supratimu, Europos Sąjunga turėtų vykdyti ieną paprastą misiją: remti Donaldą Trumpą, prezidento Donaldo Trumpo pastangas siekti taikos“, – sakė jis.
Nors ES lyderiai svarsto ilgalaikes paramos Kyjivui priemones, konflikto eiga priklauso nuo JAV. Ukraina ir Rusija iš principo sutiko su daliniu ugnies nutraukimu, D. Trumpui pasikalbėjus su abiem prezidentais, tačiau dar neaišku, kada ir kaip ugnies nutraukimas galėtų įsigalioti.
