Chaotiški vaizdai iš Kabulo oro uosto Talibanui perėmus valdžią sustiprino raginimus ES plėtoti bendrus karinius pajėgumus greitai reaguoti į krizes.

Ministrai turi persvarstyti pirmą kartą gegužę pateiktą pasiūlymą suformuoti 5 tūkst. karių pajėgas, vykdant visos ES strategijos peržiūrą, kurią numatyta užbaigti ateinančiais metais.

Tačiau esama rimtų abejonių, ar pakaks politinės valios dalyvauti tokiose pajėgose, turint galvoje, kad Bendrija niekada nenaudojo 2007 metais įsteigtos vadinamųjų kovos grupių sistemos.

„Aišku, kad stipresnės europinės gynybos poreikis dar niekada anksčiau nebuvo toks akivaizdus, kaip dabar, po įvykių Afganistane“, – sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis), pradėdamas ministrų susitikimą.

„Kartais kažkas nutinka, kas keičia istoriją, įvyksta persilaužimas, ir aš manau, kad šios vasaros įvykiai Afganistane yra vienas tokių atvejų“, – kalbėjo jis.

Paklaustas apie galimas naujas pajėgas, J. Borrellis tvirtino, kad „mums reikia siekti kažko, kas būtų geriau pasirengę aktyvavimui, būtų veiksmingesni“, nes kovos grupės taip ir nebuvo panaudotos.

Šį pusmetį ES pirmininkaujančios Slovėnijos gynybos ministras Matejus Toninas sakė, kad greitojo reagavimo pajėgas galėtų sudaryti „nuo 5 000 iki 20 000“ karių.

Jis paragino sukurti naują sistemą, pagal kurią „sutinkančių šalių“ kariai būtų siunčiami visos ES vardu, jei tam pritartų dauguma valstybių narių. Pagal kovos grupių sistemą jos galėtų būti siunčiamos tik vienbalsiu sprendimu.

Vokietijos gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer (Anegret Kramp-Karenbauer) sakė, kad Afganistanas parodė, kad „mes, kaip europiečiai, tampame autonomiškesni ir galime veikti labiau nepriklausomai“.

Tačiau ji tvirtino, jog „labai svarbu, kad neveiktume kaip alternatyva NATO ir amerikiečiams“.

Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas savo ruožtu sakė, jog Bendrija turi parodyti, kad turi „politinės valios“ panaudoti bet kokias pajėgas, jei šis planas kažkur nuvestų.

Jis pažymėjo, kad kovinių grupių programa gyvuoja jau dešimtmetį kaip ES bendros gynybos politikos dalis.

„Ar bent kartą ją panaudojome?“ – kalbėjo jis.

Ne vieną dešimtmetį vyksta diskusijos, koks vaidmuo dėl gynybos turėtų tekti Briuseliui. ES valstybės narės, kurių dauguma priklauso ir NATO, dažnai nelinkusios pritarti žingsniams dėl karinių pajėgumų integracijos.

Ambicijos dėl bendros gynybos sustiprėjo pastaraisiais metais, ypač iš Bendrijos pasitraukus Jungtinei Karalystei, griežtai prieštaravusiai bent kokiems žingsniams, kurie galėtų atvesti prie bendros Europos kariuomenės sukūrimo ar sumažinti paramą NATO.