Europos Sąjunga (ES) ketina finansiškai remti priemones, kurios užtikrintų Baltijos šalių bei Vakarų Europos elektros tinklų sinchronizavimą ir po 2020 metų, kai pasibaigs dabartinė finansinė perspektyva.

Tokias išvadas patvirtino ES šalių vadovai viršūnių susitikime Briuselyje.

„Po 2020 metų pirmenybė taip pat bus teikiama tam, kad būtų užkirstas kelias nepakankamoms valstybių narių jungtims su Europos dujų ir elektros tinklais ir būtų užtikrintas valstybių narių sistemų darbas sinchroniniu režimu kontinentinės Europos tinkluose“, - rašoma Europos Vadovų Tarybos išvadose.

Penktadienį paskelbtame dokumente išskiriama, kad prioritetas bus teikiamas Baltijos šalims, Portugalijai ir Ispanijai, nes jos „dar nepasiekė minimalaus integracijos į energijos vidaus rinką lygio“.

Šiuo metu Baltijos šalių elektros sistemos vis dar dirba sinchroniškai su Rusija. Siekdamos atsiriboti nuo Maskvos įtakos energetikoje, Baltijos šalys siekia tapti Europos elektros sistemos dalimi.

Remiant ES, šiuo metu yra atliekamos galimybių studijos, jose analizuojama, ar sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais reikalinga nauja atominė elektrinė. Lietuvos vyriausybės teigimu, sinchronizavimui tikrai reikės ir antros elektros jungties su Lenkija.

Diplomatų teigimu, ES lyderių išvados padės Lietuvai siekti ES paramos projektams po 2020 metų, kai prasidės naujoji ES finansinė perspektyva.

Lietuvai ES viršūnių susitikime atstovaujanti prezidentė Dalia Grybauskaitė, komentuodama išvadas, sakė, kad Baltijos šalių sinchronizacija su kontinentine Europa bus „paskutinis žingsnis, integruojant Lietuvą ir kitas Baltijos šalis į energetinę europinę erdvę“.

„Tai suteiks mums ir energetinį saugumą, ir tiekimo (saugumą), ir netgi, sakyčiau, politinę nepriklausomybę“, - žurnalistams Briuselyje sakė prezidentė.