Briuselio skaičiavimais, per metus bloke susidaro beveik 59 mln. tonų maisto atliekų arba 131 kilogramas žmogui per metus. Tai sudaro apie 132 mlrd. eurų nuostolį.

„Tokio masto maisto švaistymas, kai daugiau kaip 30 mln. europiečių negali sau leisti tinkamai pavalgyti kas antrą dieną ir kai pasaulyje vėl didėja badas, yra tiesiog nepriimtinas“, – sakė Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas Fransas Timmermansas (Fransas Timermansas).

Pasiūlymas, kurį svarstys ES valstybės narės ir Europos Parlamentas, yra bloko pavyzdinės iniciatyvos „Žaliasis kursas“, skirtos aplinkos apsaugai stiprinti, dalis.

Ja siekiama sumažinti perteklinį vandens, trąšų ir energijos naudojimą gaminant, perdirbant ir konservuojant maistą, kuris galiausiai patenka į šiukšliadėžes.

ES vykdomoji institucija nori, kad valstybės narės iki 2030 metų 30 proc. sumažintų maisto atliekas restoranuose, maitinimo įstaigose ir namų ūkiuose, ir palieka šalims pačioms numatyti priemones, kaip tai padaryti.

Taip pat reikalaujama per šį laikotarpį 10 proc. sumažinti perdirbimo ir gamybos atliekų kiekį.

Žemės ūkio sektoriui, kurį sunku reguliuoti dėl augalininkystės produkcijos svyravimų ir atliekų perdirbimo į trąšas, tikslai nenustatyti.

Europos aplinkosaugos biuras, vienijantis viso žemyno aktyvistus, teigė, kad naujų tikslų nustatymas yra žingsnis teisinga linkme.

Tačiau biuras pridūrė, kad šis tikslas vis dar yra „per žemas, kad maisto švaistymas būtų sumažintas iki tvaraus lygio“, ir turėtų būti padidintas iki 50 proc. visuose sektoriuose.