„Vadinamoji „vakcinų diplomatija“ paremta „nulinės sumos žaidimo logika“, kai vienos šalies laimėjimas reiškia kitos pralaimėjimą, ir ja siekiama „pakirsti pasitikėjimą Vakaruose sukurtomis vakcinomis, ES institucijomis ir Vakarų/Europos vakcinavimo strategijomis“, rašoma Bendrijos diplomatinės tarnybos – Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) – ataskaitoje.

Nuo gruodžio Rusijos žiniasklaida, valdžia ir valstybės įmonės bendromis pastangomis stumia vakciną „Sputnik V“ ir tuo pat metu vykdo priešišką propagandą“, kaltindamos ES „sabotuojant“ rusiškus skiepus, rašoma ataskaitoje.

„Prokremliškos žiniasklaidos priemonės, įskaitant oficialią „Sputnik V“ tviterio paskyrą, siekia pakirsti visuomenės pasitikėjimą Europos vaistų agentūra (EVA) ir sukelti abejonių jos procedūromis bei politiniu nešališkumu“, – rašoma dokumente.

Anot ataskaitos, valstybės remiama žiniasklaida bando „sėti sumaištį“ dėl prašymo suteikti rusiškai vakcinai „Sputnik V“ rinkodaros leidimą, siekdama kurstyti naratyvą, kad Europos Komisija tyčia delsia uždegti žalią šviesą.

„Prokremliškos žiniasklaidos priemonės taip pat kaltina EVA ir apskritai visą ES politiniu šališkumu dėl Rusijoje sukurtos vakcinos“, – rašoma ataskaitoje.

Pekinas savo ruožtu propaguoja kiniškas vakcinas kaip „labiau tinkamas besivystančioms šalims“, įskaitant valstybes Vakarų Balkanuose, tuo pat metu skleisdamas „klaidinančius naratyvus“ apie Vakarų vakcinų saugumą ir netgi koronaviruso kilmę, rašoma dokumente.

Rusiškos vakcinos gamybą finansuoja Rusijos tiesioginių investicijų fondas.

„Sputnik V“ gamintojas tviteryje atsikirto į ES kaltinimus, pareiškęs, kad ši vakcina yra „kasdienių apgailėtinų informacinių atakų, daugiausia – iš kai kurių ES žiniasklaidos priemonių“, taikinys.

Gamintojas sakė, kad visi jo veiksmai paremti siekiu „apsaugoti žmonių visame pasaulyje gyvybes ir išvengti skiepų monopolio, kurio gali siekti kai kurie vakcinų gamintojai“. Jis taip pat tvirtino, jog veda „pozityvų dialogą su EVA“.

„Jei EIVT mano, kad kokia nors konkreti informacija yra netiksli, norėtume gauti oficialų laišką, kuriame būtų išdėstyta, kokie konkretūs pareiškimai laikomi neteisingais“, – pridūrė rusiškos vakcinos gamintojas.

Vakcinacija

ES vakcinavimo kampanija sulaukė aštrios kritikos Bendrijoje, nes dėl skiepų pristatymo problemų prasidėjo lėtai ir smarkiai atsiliko nuo skiepijimo Britanijoje bei Jungtinėse Valstijose.

Taip pat esama nerimo dėl kai kurių vakcinų, ypač „AstraZeneca“, saugumo, kurį pakurstė užfiksuoti reti kraujo krešulių susidarymo atvejai. Tai paskatino kai kurias šalis apriboti šios vakcinos naudojimą.

Briuselis tvirtina, kad vakcinų tiekimas įgauna pagreitį ir Bendrija tikisi pasiekti tikslą iki liepos pabaigos paskiepyti 70 proc. suaugusių gyventojų.

Vis dėlto ES narė Vengrija savo gyventojų vakcinavimui naudoja rusiškus ir kiniškus skiepus, o Austrija ir Vokietija pareiškė vedančios derybas dėl „Sputnik V“ pirkimo.

Kovo mėnesį EVA pradėjo „Sputnik V“ saugumo ir veiksmingumo vertinimą. Jei preparatas sulauks reguliuojančiosios institucijos patvirtinimo, jis taps pirmąja ne Vakaruose sukurta vakcina nuo koronaviruso, kurią leista naudoti visame 27 valstybių bloke.