Kelių Europos Sąjungos (ES) šalių užsienio reikalų ministrai antradienį pareiškė, kad Bendrijai reikėtų apsvarstyti potencialų ginklų pardavimo Rusijai embargą, kai rytų Ukrainoje nukrito Malaizijos keleivinis lėktuvas, tikriausiai numuštas prorusiškų separatistų.

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Philipas Hammondas (Filipas Hamondas) sakė, kad ta tragedija „įvyko pirmiausiai dėl Rusijos palaikymo sukilėliams“, pridūręs, kad Briuselyje antradienį susitikę užsienio reikalų ministrai turi spręsti šį klausimą.

Praeitą trečiadienį vykusiame 28 šalių bloko lyderių susitikime buvo iškelta rekomendacija, kad Bendrijos šalys išplėstų savo sankcijas kai kuriems Rusijos ir Ukrainos veikėjams dėl jų vaidmens toje krizėje, tačiau sudužus oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH17 laineriui padėtis iš esmės pasikeitė, pabrėžė Ph.Hammondas.

„Nuo tada pasaulis pasikeitė ... o (dabar) mes turime eiti toliau“, – sakė Britanijos diplomatijos vadovas, atvykęs į susitikimą.

Ginkluotės embargas – „vienas iš dalykų, į kuriuos turėsime pažvelgti“, pareiškė jis, pridūręs, kad ES turėtų pasiųsti Maskvai „labai aiškią žinią“.

Keli kiti ES užsienio reikalų ministrai išsakė tokią pačią poziciją, o Lietuvos diplomatijos vadovas Linas Linkevičius pareiškė, kad rytų Ukrainoje veikiantys sukilėliai turėtų būti prilyginti teroristams.

„Kalbame apie teroro aktą“, – pažymėjo L.Linkevičius, turėdamas omenyje Malaizijos lėktuvo katastrofą.

Britanijos premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) pirmadienį paragino ES paskelbti griežtesnes „3-osios fazės“ sankcijas ir sustabdyti bet kokių ginklų pardavimą Rusijai, konkrečiai paminėdamas Prancūzijos 1,2 mlrd. eurų (4,14 mlrd. litų) vertės kontraktą pastatyti Maskvai du „Mistral“ klasės karo laivus.

„Negalime tvarkyti reikalų kaip įprasta su šalimi, kai ji šitaip elgiasi“, – sakoma D.Camerono pranešime parlamentui.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas (Loranas Fabiusas) nekomentavo šio klausimo, kai atvyko į antradienį vykstančias derybas.

„Tiekti ginklus Rusijai – pozicija, kurią sunku apginti“, – pastebėjo Švedijos diplomatijos vadovas Carlas Bildtas (Karlas Biltas).

Savaitgalį Prancūzijos, Britanijos ir Vokietijos lyderiai perspėjo Rusiją, kad ji gali sulaukti tolesnių ES sankcijų, jeigu nespaus Ukrainos sukilėlių užtikrinti tyrėjams nevaržomą prieigą prie Malaizijos lainerio katastrofos vietos.

Nuo tada separatistai perdavė tyrėjams lėktuvo juodąsias dėžes ir apie 200 aukų palaikus.

Briuselis iki šiol yra paskelbęs sankcijas 72 veikėjams Ukrainoje ir Rusijoje, kuriems draudžiama išduoti vizas ir kurių sąskaitos Bendrijoje buvo įšaldytos. Tačiau ES vengė žengti toliau, nes kai kurios ES šalys palaiko su Rusija glaudžius ekonominius ryšius.

Tos sankcijos buvo įvardytos kaip „2-oji fazė“, o šiuo metu atliekami pasiruošimai 3-osios fazės priemonėms, kurios būtų nukreiptos prieš Rusijos ekonomikos sektorius ir būtų skaudesnės.

Trečiadienį vykusiame ES viršūnių susitikime buvo sutarta išplėsti 2-osios fazės sankcijas, o naujas subjektų, kurioms jos bus taikomos, sąrašas turėtų būti parengtas iki šio mėnesio pabaigos.

„Esame pasiruošę padėti politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis deeskaluoti padėtį“, – sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris).

Tačiau tuo pat metu „bus būtina derinti tai su didesniu spaudimu – tai reiškia, imtis griežtesnių veiksmų“, pridūrė F.-W.Steinmeieris.