Charizmatiškasis buvęs prezidentas L. I. Lula da Silva, kurio reputaciją suteršė kaltinimai papirkinėjimu, nedidele persvara laimėjo pirmą rinkimų turą, o dabar turi 52 proc. rinkėjų paramą, rodo šeštadienį instituto „Datafolha“ paskelbta apklausa. Tuo metu J. Bolsonaro remia 48 proc. rinkėjų.

Vis dėlto, pirmajame balsavimo rate jis pranoko apklausų prognozes ir tik penkiais procentiniais punktais nusileido L. I. Lula da Silvai. Už dabartinį šalies vadovą balsavo 43 proc. rinkėjų, o už jo varžovą – 48 procentai.

Esant tokiam mažam skirtumui, daugelis apžvalgininkų mano, kad per anksti prognozuoti, kas galiausiai taps nugalėtoju.

Abu tiki pergale

Atiduodamas savo balsą, J. Bolsonaro sekmadienį besitikintis pergalės „visos Brazilijos naudai“.

„Duok Dieve, mes laimėsime vėliau šiandien. Ar dar geriau – laimės Brazilija“, – plačiai šypsodamasis sakė jis.

Tuo metu L. I. Lula da Silva sakė esantis „užtikrintas demokratijos pergale“. 77 metų buvęs prezidentas taip pat teigė, kad jei bus išrinktas, sieks išgydyti susiskaldžiusią tautą.

„Viena iš svajonių, privertusių mane tapti kandidatu šiuose rinkimuose, buvo siekis atkurti taika tarp brazilų“, – sakė jis žurnalistams.

Rinkimų dvikova užbaigia kelis mėnesius trukusį abiejų kandidatų drabstymąsi purvais ir asmeninius įžeidinėjimus per nešvarią, dezinformacijos kamuotą kampaniją, kuri smarkiai supriešino 215 mln. gyventojų turinčią šalį.

„Šie rinkimai bus chaotiški... Atotrūkis [tarp kandidatų] daug mažesnis, nei kas nors manė“, – naujienų agentūrai AFP sakė žurnalo „Americas Quarterly“ vyriausiasis redaktorius Brianas Winteris (Brajenas Vinteris).

Kairiųjų pažiūrų L. I. Lula da Silva yra pavadinęs kraštutinės dešinės atstovą J. Bolsonaro „kanibalu“, „pedofilu“ ir „mažuoju diktatoriumi“. Dabartinis prezidentas savo ruožtu ne kartą išvadino savo varžovą „vagimi“ ir kaltino sudarius sutartį su šėtonu.

Abu kandidatai turi karštai juos palaikančių gerbėjų, tačiau daugelis rinkėjų tiesiog balsuos už tą kandidatą, kuris jiems mažiau nepatinka, arba sugadins savo biuletenius.

Ant kortos – demokratija, Amazonės miškai

Išvargę ir nervingi po itin skaldančios kampanijos brazilai renkasi tarp dviejų labai skirtingų savo šalies vizijų, o ant kortos pastatyta praktiškai viskas.

Rinkimai turi ir pasaulinių pasekmių: gamtosaugininkai mano, kad rezultatai nulems Amazonės atogrąžų miškų, kuriuos gaisrai ir kirtimas, valdant J. Bolsonaro, privedė prie išnykimo ribos, likimą.

Tačiau brazilams svarbiausi yra skurdo, bado, korupcijos ir tradicinių vertybių klausimai.

Šią savaitę žurnalo „Nature“ redakciniame straipsnyje „akis badantis“ J. Bolsonaro prezidentavimo palikimas buvo pavadintas „pražūtingu mokslui, aplinkai, Brazilijos žmonėms ir pasauliui“.

Nepaisant susirūpinimo iš užsienio, Amazonės miškų klausimas kandidatų debatuose tebuvo tik trumpai paliestas.

2003–2010 metais Brazilijos prezidentu buvęs L. I. Lula da Silva rinkėjams sakė, kad jie renkasi tarp „demokratijos ir barbarizmo, tarp taikos ir karo“.

„Laimės tas, kuris surinks daugiausiai balsų“

Vienas iš pagrindinių rinkimų klausimų – ar J. Bolsonaro, dažnai vadinamas „Atogrąžų Trumpu“ (Trampu), susitaikytų su pralaimėjimu. Jis ne kartą be jokių įrodymų tvirtino, kad Brazilijos elektroninio balsavimo sistema yra persmelkta sukčiavimo.

Penktadienio vakarą jis pažadėjo gerbti rinkimų rezultatus, sakydamas, kad „laimės tas, kuris surinks daugiausiai balsų“, nors galimi kaltinimai klastojimu ir jo rinkėjų pasipriešinimas.

J. Bolsonaro sulaukė kritikos dėl katastrofiško COVID-19 pandemijos, pareikalavusios daugiau kaip 680 000 gyvybių, valdymo, taip pat dėl jo piktdžiugos ir paniekos politiniam korektiškumui.

Brazilija labai susiskaldžiusi po ketverius metus trukusios J. Bolsonaro polemikos socialiniuose tinkluose, išpuolių prieš valdžią, Amazonės miškų naikinimo ignoravimo ir beatodairiškos kovos už savo „Biblijos, kulkų ir jautienos“ koaliciją – evangelikus krikščionis, griežtosios linijos šalininkus saugumo srityje ir galingą žemės ūkio verslo sektorių.

Tačiau pastaraisiais mėnesiais mažėjantis nedarbas, lėtėjanti infliacija ir spartesnis nei tikėtasi ekonomikos atsigavimas po pandemijos suteikė jam postūmį.

Savo kampanijos reklamose J. Bolsonaro atsiprašė už kartais „šiek tiek agresyvų“ toną, o jo konservatyvių pažiūrų gerbėjams patinka, kad jis akcentuoja „Dievą, šalį, šeimą ir laisvę“.

Siekia sugrįžimo

L. I. Lula da Silva, baigdamas kadenciją, per kurią savo socialinės gerovės programomis padėjo milijonams žmonių išbristi iš skurdo, buvo populiariausias šalies prezidentas.

Tačiau vėliau jis įsivėlė į didžiulį korupcijos skandalą ir buvo įkalintas 18 mėnesių, kol praėjusiais metais jo nuosprendžiai buvo panaikinti. Aukščiausiasis Teismas nustatė, kad pagrindinis teisėjas buvo šališkas, tačiau L. I. Lula da Silva taip ir nebuvo visiškai išteisintas.

Jo pergalė būtų įspūdingas sugrįžimas, tačiau priešiškai jo atžvilgiu nusiteikęs Kongresas, kuriame dominuoja J. Bolsonaro įstatymų leidėjai ir sąjungininkai, gali susilpninti jo pozicijas.

„Ant kortos pastatyti ne tik ateinantys ketveri metai“, – rašoma laikraščio „Folha de Sao Paulo“ šeštadienio redakcinėje skiltyje.

„Tai beveik ketveri metai demokratijos Brazilijoje, kuri yra pavyzdys visam pasauliui“ ir kuriai J. Bolsonaro „kelia grėsmę“. Tačiau laikraštis pažymi, kad L. I. Lula da Silva taip pat yra „suteptas“ korupcijos.

Balsavimo apylinkės užsidaro 17 val. vietos (22 val. Lietuvos) laiku. Tikimasi, kad elektroninio balsavimo rezultatai bus paskelbti praėjus kelioms valandoms nuo balsavimo, kuriame gali dalyvauti 156 mln. registruotų rinkėjų, pabaigos.